Šeštadienio vakarą iš Berlyno per Varšuvą į Kauną atvyko oficiali europinio projekto "Rail Baltica" delegacija įvertinti, kaip sekasi jį įgyvendinti Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Pliūptelėjo kritika – esą Lietuva žlugdo projektą.

Suabejojo Lietuvos ketinimais

13 valandų delegacija riedėjo iš Vokietijos į Kauną. Kauno geležinkelio stoties perone sustojus nedideliam traukiniui, vienas pirmųjų iš jo išlipo Kauno meras Andrius Kupčinskas. Paskui jį pažiro kiti delegacijos nariai, pulkas turistų iš Vokietijos.

"Jie niekada nebuvę Lietuvoje, Kaune ir norėjo pamatyti. Kol kas kelionės trukmė neįkvepianti – 13 valandų, tačiau ateityje iš Vokietijos žmonės turėtų keliauti ne ilgiau nei automobiliu", – paaiškino A.Kupčinskas.

Kauno mero optimizmą aptemdė kartu atvykęs Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktoriaus pavaduotojas Jamesas Pondas. Jis atvirai išreiškė abejonę Lietuvos noru įgyvendinti projektą "Rail Baltica".

Pažiro atviri priekaištai

Po mandagios įžangos, kad jam visada labai smagu atvykti į Lietuvą, ypač į Kauną, J.Pondas pareiškė, kad milijardinės vertės projektas yra atsidūręs labai sudėtingoje situacijoje.

Jis tikino nusivylęs tuo, kaip projektas plėtojamas Lietuvoje. Tokios J.Pondo kritikos Lietuva sulaukė po praėjusį mėnesį Jūrmaloje specialiai darbo grupei išsakyto pasiūlymo.

Lietuva projekte dalyvaujančioms šalims: Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Suomijai – pasiūlė nekurti bendros įmonės, kaip numatyta projekte, bet įsteigti specialią grupę, kuri koordinuotų parengiamuosius darbus, parengtų paraišką ES dėl finansavimo, rengtų planus, pritrauktų krovinių ir keleivių srautus.

Grėsmė milijardams?

J.Pondo teigimu, tik įkūrus projekte numatytą bendrovę, bus galima toliau plėtoti "Rail Balticą".

"Liūdina, kad Lietuva, kuri pirmavo plėtojant šį projektą, dabar, regis, mažiau juo domisi. Ir klausiu – kodėl? Gal dėl to, kad "Lietuvos geležinkeliai", turintys komercinių siekių, suprato, koks yra šis projektas. Gal tai nesusipratimas, gal mes turėjome paaiškinti daug paprasčiau?" – pasipiktinimo neslėpė Europos Komisijos atstovas.

"Laikas bėga, ir jei mes iki rugsėjo ar spalio neturėsime stiprios bendrovės, yra tikimybė prarasti 3,6 mlrd. ES fondų paramą", – užbaigė J.Pondas.

Kategoriškai atmetė kaltinimus

Svečio žodžiai pribloškė projekto "Rail Baltica" direkcijos vadovą, "Lietuvos geležinkelių" atstovą Antaną Zenoną Kaminską. Jis tokią J.Pondo kritiką įvertino kaip mažų mažiausiai nekorektišką ir suabejojo – ar tai Europos Komisijos, ar vis dėlto asmeninė svečio nuomonė?

"Lietuvos Vyriausybė praėjusį mėnesį Jūrmaloje pasiūlė, kad būtų sprendžiamas juridinio koordinuojančio vieneto steigimas ne kaip bendros įmonės, o kaip Europos ekonominių interesų grupės", – dėstė A.Z.Kaminskas.

Susisiekimo ministerija buvo pareiškusi, kad, įkūrus bendrą grupę, bus galima greičiau įgyvendinti projektą. Esą, pasirinkus šią teisinę formą, bus galima labiau paspartinti projekto įgyvendinimą ir sutaupyti nemažai projekte "Rail Baltica" dalyvaujančių valstybių lėšų.

Žengia pirma

A.Z.Kaminskas garantavo, kad, įgyvendinant projektą "Rail Baltica", Lietuva yra toliausiai pažengusi, lyginant su visomis valstybėmis, kurios dalyvaus šiame projekte. Techniniai projektai nuo Lenkijos sienos iki Kauno yra paruošti.

Kai kur jau vykdomi rekonstrukcijos darbai. Pasirašyti kontraktai dėl rekonstrukcijos darbų nuo Lenkijos sienos iki Kazlų Rūdos, o per artimiausias dvi savaites bus pasirašyti kontraktai dėl darbų nuo Kazlų Rūdos iki Kauno.

"Šie vykstantys darbai leidžia teigti, kad 2015 m. europiniai traukiniai pasieks Kauno stotį", – garantavo A.Z.Kaminskas.

Kaunas pasirengęs

Kauno meras A.Kupčinskas pabrėžė, kad kauniečiai namų darbus parengė ir liko vos keli žingsniai iki logistikos terminalo Palemone darbų pradžios.

"Jau pasirašytos sutartys su Kelių direkcija, su Lietuvos geležinkeliais ir artimiausiu metu turėtų būti pradėti darbai Palemono ruože ir pačiame Palemone. Tikimės, kad šis terminalas sukurs daugiau 200 darbo vietų. Tikiu, kad Palemonas taps sausumos uostu ir Kaunas turės didelį logistikos potencialą", – nepaisydamas Europos Komisijos kritikos, vykdomus darbus minėjo A.Kupčinskas.

ES geležinkelio transporto projektas priimtas 2004 m. Geležinkelis "Rail Baltica" pripažintas transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu. Geležinkeliu siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija.