Mieste nebaigti statyti pastatai – tarsi uždelsto veikimo bombos. Nesaugomi gelžbetoniniai monstrai nesulaukia nei savininkų, nei miesto valdžios tinkamo dėmesio.

Namai nėra saugomi

Ar daugelį metų Kauno centre stūksantys gelžbetoniniai monstrai kelia grėsmę žmonių gyvybei? Žurnalistų tyrimas patvirtino, kad nebaigti statyti daugiaaukščiai viešbučiai nėra saugomi. Į juos gali patekti visi norintieji. Praėjusiais metais "Kauno diena" rašė apie moksleivius, mėgstančius po pamokų užsukti ant "Respublikos" viešbučio stogo. Savivaldybės valdininkų ir pastato savininkų pavojingi paauglių žaidimai nesudomino.

Prieš keletą dienų vėl apsilankėme "Respublikos" viešbutyje. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad statinio teritorija saugoma – visur kabo įspėjamieji ženklai ir užrašai, skelbiantys, kad objektas yra saugomas ir į teritoriją negalima įeiti. Šis įspūdis subyrėjo į šipulius paėjėjus šalia apsauginės tvoros vos 100 m. Tvoroje žiojėjo skylė, per kurią nesibaimindamas susitepti ar susibraižyti, galėtų pralįsti ir vaikas, ir suaugęs žmogus.

Pasinaudoję pasitaikiusia galimybe nedrąsiai persiritome į kitą tvoros pusę. Apsižvalgę ėmėme laukti, kol, pastebėję "pažeidėjus", atskubės teritoriją prižiūrintys darbuotojai. Šiek tiek luktelėję įsitikinome, kad niekas mūsų nesirengia išprašyti. Bandymai prisibelsti į šalia nebaigto statyti viešbučio esantį statybinį vagonėlį, taip pat baigėsi nesėkme.

Atsivėrė pavojinga panorama

Įsitikinę, kad niekam nerūpime, nukreipėme žvilgsnius į apleistą nebaigtą statyti daugiaaukštį. Pasiblaškę tamsiuose viešbučio pirmojo aukšto koridoriuose, kartkartėmis tamsoje užkliūdami už statybinio šlamšto, radome laiptus. Jais netrukus sliuogėme į antrąjį aukštą.

Pamatyti vaizdai labai priminė Andrejaus Tarkovskio fantastinio filmo "Stalkeris" vaizdus. Pastate tvyrojo prieblanda, ant betoninių grindų tai vienur, tai kitur mėtėsi tušti flakonai nuo purškiamų dažų. Netrukus paaiškėjo kodėl. Akys priprato prie prieblandos ir pamatėme, ko nestebėjome prieš tai: ant sienų – tai viename, tai kitame kampe – puikavosi grafitai. Savo meniškumu jie labai skyrėsi nuo matytų ant atvirų miesto sienų ir tiltų. Tapo aišku, kad esame ne vieninteliai, kurie lankosi šiame apleistame pastate. Šis jausmas stiprėjo lipant laiptais į viršutinius aukštus, kur daugėjo piešinių, o taip pat tuščių butelių ir cigarečių nuorūkų.

Be kliūčių patekome ant viešbučio stogo. Nuo jo atsivėrė miesto panorama. Susižavėjimo jausmas užplūdo neilgam. Suvokėme, kad kelionė ant pastato stogo bet kuriuo momentu gali baigtis tragiškai, ypač užsukus tamsiuoju paros laiku. Daugelyje apleisto pastato vietų nepastebėjus galima įsmukti į neuždengtus plyšius, o nusiristi nuo stogo dar lengviau – užtenka slystelėti ant čia susidariusio ledo.

Mėgsta burtis jaunimas

Nusileidę nuo "Respublikos" viešbučio stogo patraukėme prie kito miesto centre, Kęstučio gatvėje, esančio apleisto daugiaaukščio. Nuo jo nukritusi neseniai žuvo septyniolikmetė Kauno dailės gimnazijos auklėtinė.

Per kur įeiti į teritoriją, ilgai ieškoti netenka – nuo Kęstučio gatvės tvoroje atsiverianti skylė šviečia iš tolo. Užsukus į kiemą pamatyti vaizdai labiau priminė sąvartyną nei apleistą statybvietę. Visur mėtėsi tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Nebaigtame statyti viešbutyje tvyrojo dar didesnė netvarka, nei prieš tai aplankytame. Visur buvo pilna statybinio laužo, už kurio nuolat kliuvo kojos. Nesunkiai radę laiptinę pradėjome kilti aukštyn. Nebaigto statyti pastato vaizdai priminė prieš tai matytus viešbutyje, tik žmogaus paliktų pėdsakų čia buvo dar daugiau – grafitai mus lydėjo beveik ant kiekvieno kampo. Nuo pastato stogo atsivėrę nepakartojami vaizdai leido suprasti, kodėl lipdami čia kai kurie miestiečiai nebijo rizikuoti savo sveikata.

Šis nebaigtas statyti viešbutis seniai garsėja kaip pauglių susibūrimo vieta.