Kauno ženklas, stovintis šalia automagistralės Vilnius–Klaipėda apaugęs aukšta žole, tačiau savivaldybės komunalininkams tai nerūpi.

"Žolę šalia ženklo turėtų nupjauti bendrovė "Automagistralė". Mes prižiūrime Kauno gatves, jas valome, šienaujame miesto teritoriją, o riboženkliai yra už miesto ribų", – aiškino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Aloyzas Pakalniškis

"Teritoriją prie magistralės prižiūri bendrovė "Automagistralė". Dabar visur krizė, tikriausiai todėl rečiau nušienauja", – pritarė Miesto ūkio departamento direktorius Jonas Žališkevičius.

Du Kauno ženklus magistralėje pastačiusios bendrovės "Inova dizainas" direktorius Rimvydas Velykis prisiminė, kad dar pavasarį savivaldybė buvo įsipareigojusi ženklus prižiūrėti.

"Pavasarį ženklą prižiūrėti žadėjo Komunalinio ūkio skyrius, bet pasikeitė darbuotojai. Sutartyje buvo numatyta ženklus prižiūrėti ir valyti, bet jokių atsakymų ir prašymų iš savivaldybės nesame gavę. Dabartinis vaizdas nedžiugina", – komentavo R.Velykis.

A.Pakalniškis teisinosi Komunalinio ūkio skyriaus vadovo pareigas einantis tik antrą savaitę, todėl ateityje miestą reprezentuojantiems ženklams žadėjo skirti daugiau dėmesio.

"Dėl įsipareigojimų prižiūrėti ženklą reikia pasitikslinti. Tai miesto įvaizdžio dalis ir mums reikėtų labiau kontroliuoti tai. Dabar pasidomėsiu, užsirašiau į darbotvarkę", – žurnalistams užsiminus apie sutartį, netikėtai nuomonę pakeitė A.Pakalniškis.

Neišvengta nesusipratimų ir prieš pusmetį, kai buvo statomi naujieji Kauno ženklai. Savivaldybė delsė sumokėti riboženklius pastačiusiems verslininkams. Tik pasitelkus teisininkus, bendrovei "Inova dizainas" pavyko atgauti pinigus. Pavasarį riboženklių statytojai net grasino juos išmontuoti.

"Savivaldybė skolas sumokėjo. Darėme didelį spaudimą, ėjome pas administracijos direktorių, kreipėmės į teisininkų bendrovę ir problema buvo išspręsta. Neturėjome, kur dėtis, nes mus užspaudė kreditoriai. Du pastatyti ženklai kainavo po 190 tūkst. litų. Buvo sumokėtas tik nedidelis avansas, dvyliktoji dalis. Vėliau viskas pakibo ore. Per mėnesį jokių raštiškų atsakymų negavome, nors tai turėjo būti padaryta, kantrybė trūko. Skolos buvo padengtos tik po pusės metų", – teisinį ginčą su Kauno savivaldybe prisiminė R.Velykis.

Ženklus pastatę verslininkai patyrė nuostolių. Pelno dalį teko sumokėti teisininkams kaip sėkmės mokestį už atstovavimą siekiant susigrąžinti skolas.

Algirdas Vaitiekūnas,  Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas

Kauno riboženklis, pasitinkantis atvykstančius vairuotojus iš Klaipėdos pusės, neapšviestas, nes iškilo nesklandumų. Tai padaryti trukdo privati žemė, per kurią reikia nutiesti elektros kabelį. Tai yra normalus techninis projektas, kurį reikia suderinti. Derinimas nėra toks paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti, o elektros pastotė yra už 800 metrų. Kai buvo valdiška žemė, viską atlikti buvo paprasčiau, o dabar tai privati žemė.

Apšviesti ne visi Vilniaus ženklai

Trakų plentu naktį įvažiuoti į Vilnių nejauku. Informacinė lenta su  užrašu "Vilnius" pasislėpusi tamsoje tarp medžių. Jos kontūrus įmanoma pamatyti tik įdėmiai įsižiūrėjus. Apie tai, kad kelias veda į Europos kultūros sostinę, – nė žodžio.

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas teisinosi, kad Vilniaus vardas iš Trakų plento pusės niekada nebuvo apšviestas, nes nebuvo susitarta su gretimo sklypo savininku. "Per savo valdas jis neleidžia atvesti elektros. Norėdami apšviesti ženklą, elektros kabelį turėtume tiesti aplinkiniu keliu. Tam reikėtų maždaug kilometro ilgio kabelio", – pasakojo J.Gedvilas.

Svarstoma galimybė užrašą "Vilnius" ateityje apšviesti naudojant saulės baterijas.

Vilniaus miesto ribą žymintis užrašas, įvažiuojant į sostinę iš kitų pusių, pavyzdžiui, Kauno, šviečia iš tolo. Informacinis užrašas, kad Vilnius – 2009-ųjų Europos kultūros sostinė, – irgi.