Kaune nebeliko profesionalių siuvėjų. Tuo įsitikino drabužius taisančių siuvyklų tinklą įsteigusi Ina Brastavičienė. Verslininkė jau antrą mėnesį savo įmonei atkakliai ieško, bet niekaip negali surasti nė vieno darbuotojo.

Kėdės – tuščios

„Galiu įdarbinti žmones – nuolat informuoju apie tai skelbimuose, prašau Darbo biržos pagalbos, tačiau visos darbo vietos, kaip matote, tuščios. Tai kažkas klaikaus ir nesuvokiamo“, – stebėjosi I.Brastavičienė, rodydama į šalia siuvamųjų mašinų stovinčias kėdes. Kaune veikiančiuose prekybos centruose ši moteris turi įsteigusi devynis padalinius, kuriuose taisomi ir siuvami drabužiai. Verslo planai pakibo ties bedugne, kuri atsivėrė dėl katastrofiško darbo jėgos deficito.

„Prieš keletą dienų Darbo birža pasiūlė tris moteris. Visoms paskambinau ir siūliau dirbti, tačiau jos sakė, kad geriau gauti bedarbio pašalpą. Keista. Gal jos nelegaliai dirba, kad darbdavių pasiūlymai neįdomūs“, – svarstė I. Brastavičienė.

Maksimali bedarbio pašalpa šiuo metu siekia 650 litų. Verslininkės teigimu, profesionalios, darbščios ir su klientais mokančios bendrauti siuvėjos per mėnesį pas ją gali uždirbti iki 2 tūkst. litų.

I.Brastavičienė siuvimo verslu užsiima nuo 1994 m., tačiau, anot jos, su tokiu katastrofišku darbo jėgos trūkumu susiduria pirmą kartą.

Pašalpos išpaikina

Siuvėjų negalinčios rasti verslininkės nuomone, darbo jėgos trūkumą nulėmė nesiliaujanti darbo jėgos emigracija ir pastaraisiais metais vis labiau įsitvirtinantis įprotis gyventi iš pašalpų.

„Viena mano siuvėja sugalvojo, kad ji serga, ir praėjusio pavasario pradžioje išėjo iš mūsų įmonės. Aš jai vis pasiskambindavau ir klausdavau, kada ketina grįžti, nes ji – auksarankė, sąžininga, žodžiu, puiki darbuotoja. Galop ji prisipažino: man dabar geriau būti namuose – gaunu bedarbio pašalpą ir dar turiu klientų, kurie pas mane taiso arba siuva drabužius, todėl važinėti į siuvyklą nebeapsimoka“, – pasakojo puikią ir labai vertinamą darbuotoją praradusi I.Brastavičienė.

Ieškodama darbuotojų verslininkė ne tik platina skelbimus, bendradarbiauja su Kauno teritorine darbo birža, bet ir beldžiasi į profesinio rengimo mokyklų duris.

„Kruopščių, darbščių mergaičių surasti labai sunku, nes darbdaviai joms pasiūlo darbą jau per vadinamąją gamybinę praktiką“, – pastebėjo I.Brastavičienė. Prekybos centre „Savas“ esančioje siuvykloje dėl darbo jėgos trūkumo verslininkė priversta plušėti viena.

Nualino emigracija

Lietuvos tekstilės ir aprangos asociacijos viceprezidento Vidmanto Vikšraičio teigimu, sunkumai, su kuriais susidūrė verslininkė iš Kauno, yra simptomiški, aiškiai atskleidžiantys pastarųjų metų tendencijas.

V.Vikšraičio duomenimis, Lietuvos lengvosios pramonės įmonėse šiuo metu trūksta apie 2 tūkst. siuvėjų.

„Pagrindinė priežastis aiški – emigracija. Turtingesnėse Europos šalyse įsidarbinę siuvėjai uždirba iki trijų kartų daugiau nei mūsų šalyje", – kalbėjo Lietuvos tekstilės ir aprangos asociacijos viceprezidentas.

"Lietuvos siuvėjai nuo seno garsėjo darbštumu, kruopštumu ir aukšta kvalifikacija, nes šis amatas turi labai gilias šaknis ir tradicijas. Tad nieko nuostabaus, kad siuvėjai iš Lietuvos lengvai randa darbą lengvosios pramonės gamyklose užsienyje, juolab kad šiose srityje aktyviai veikia įvairios įdarbinimo agentūros“, – sakė V.Vikšraitis.

Pasak jo, Lietuvoje yra tekstilės įmonių, kurios savo prekės ženklus padarė žinomus už Lietuvos ribų, ir tokiose įmonėse siuvėjų atlyginimai yra gana dideli – siekia iki 1 700 litų.

„Su didžiausiomis problemomis susiduria smulkios įmonės, kurių prekės ženklai nėra žinomi. Tokios siuvyklos tegali mokėti vos didesnius nei bedarbio pašalpa atlyginimus, todėl jų vadovams nuolat tenka sukti galvą, kaip gauti gerų darbuotojų“, – pastebėjo V.Vikšraitis.

Kvalifikuotas išgraibsto

Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Danguolė Galinienė pastebėjo, kad šiuo metu madinga steigti drabužius taisančias ir siuvančias įmones.

„Problemos, su kuriomis susidūrė I.Brastavičienė, mums yra žinomos. Padėti šiuo metu nedaug kuo tegalime, nes darbo ieškančių aukštos kvalifikacijos siuvėjų sąrašas beveik tuščias, o verslininkei reikia būtent aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Daugiausiai šiuo metu galime pasiūlyti siuvimo operatorių, kurių įgūdžiai yra gana riboti – įgyti dirbant prie konvejerių. Įmonėms, kuriose taisomi ir siuvami drabužiai, tokios darbuotojos netinka“, – sakė D.Galinienė.

Kauno mieste ir rajone šiuo metu užsiregistravusios 92 darbo ieškančios siuvėjos, tačiau ne visos turi siuvėjos išsilavinimą – kai kurios yra tik įgijusios gamybinę patirtį. Pasak D.Galinienės, prieš metus kitus Darbo biržoje užregistruotų siuvėjų buvo gerokai daugiau.

Kauno mieste ir rajone užregistruotos 32 laisvos darbo vietos siuvėjoms, tačiau ieškoma aukštos kvalifikacijos ir darbo patirtį turinčių specialisčių.

Įvairias profesinio rengimo mokyklas Kaune šiemet baigs apie 90 siuvėjų. D.Galinienė prognozuoja, kad tik kelios iš jų ateis į Darbo biržą, nes dauguma jau besimokydamos iš anksto bus gavusios pasiūlymų iš darbdavių.