Mugės išvakarėse BNS kalbinti prekybininkai ir skundėsi išaugusiomis prekyviečių kainomis, ir vylėsi, kad bus geras oras, daug žmonių, kurie mugėje vaišinsis ir ragaus bei gėrėsis prekėmis, o jeigu nenorės pirkti, skleis geras emocijas.
Kaziuko mugė nebevyks Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse
Šių metų Kaziuko mugės tema „Ir širdys pražysta“ pasakos apie buvimą drauge, gyvą ryšį ir miestą kaip atvirą susitikimo erdvę, kurioje tradicija gyvena šiandien.
„Vilniaus Kaziuko mugė yra gyvas kultūros reiškinys, kasmet suburiantis žmones iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių“, – įsitikinusi Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Tradiciškai mugė prasidės penktadienį 14 val. – iš Nepriklausomybės aikštės link Katedros aikštės patrauks amatininkų ir kitų mugės dalyvių eisena su Šv. Kazimieru priešakyje. 15 val. Katedros aikštėje įvyks šventinis mugės atidarymo koncertas. Sekmadienį mugė truks iki 14 val.
Šįkart Kaziuko mugė nevyks Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse, tačiau išsiplės į naujas erdves, suformuodama didįjį Kaziuko mugės žiedą, apjuosiantį Gedimino kalną, ir mažąjį žiedą, apimantį L. Stuokos-Gucevičiaus, Liejyklos ir Universiteto gatves.
Didžiausia šių metų naujiena lankytojų lauks Katedros aikštėje, kur amatų ir skonių istorijas pristatys kviestiniai amatininkai ir maisto gamintojai iš penkių Lietuvos etnografinių regionų.
Šiais metais Kaziuko mugėje dalyvaus per 1,5 tūkst. prekybininkų, iš kurių savo rankdarbius pristatys daugiau nei 900 meistrų ir kūrėjų bei apie 600 – maisto produktų gamintojų.
Mugės dienomis Vilniaus centre ir senamiestyje bus ribojamas eismas, keisis viešojo transporto judėjimas.
Prekybininkai: kai akys pamatys, širdis užsinorės
Buitinės keramikos dirbinius iš Šiaulių rajono atvešianti Asta Pigulevičienė BNS teigė, kad puodynių, dubenėlių, lėkščių, puodelių kainų nei mažins, nei kels, liks kaip ir anksčiau.
„Tos pačios kainos. Mūsų prekės nėra pirmo būtinumo, tai kainų ir nekeliame“, – sakė keramikė.
Tačiau ji pabrėžė, kad šįkart į Vilnių vyks su pilnesniu automobiliu: „Atsivešime dar didesnį asortimentą, negu gaminome iki šiol. Kažkokios kitos spalvos molis yra, tai truputėlį daugiau gaminukų bus. Iš raudono, balto, juodo molio“.
A. Pigulevičienės teigimu, svarbiausia, kad per Kaziuką būtų geras oras.
„(Gero – BNS) oro tai labiausiai reikia. Geras oras, visi pasivaikščios, pasižiūrės, akis paganys. Užsinorės mus vėl sutikti, gal tada ką nors nupirks, gi nebūtinai žmogus, atėjęs pirmą kartą, turi kažką pirkti“, – kalbėjo A. Pigulevičienė.
Advokatė, garsios Vilniaus verbų rišėjos Stanislavos Rynkevič dukra ir 15 verbininkų vienijančios asociacijos „Verbų aristokratija“ vadovė Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė teigė, kad Kaziuko mugės ypatingai laukia dėl tradicijos, kai sekmadienį prieš prekybininkams išsiskirstant susirenkamos neparduotos prekės ir jomis apsikeičiama.
„Kai jau pirkėjų apmažėja, kai patys turime šiek tiek laisvo laiko, mes verbas duodam, mums – krepšį, kokį molinį indą, staltiesę, medinę skrynutę ar lentelę. Toks senovinis apsikeitimas, kad kažką iš jarmarko atsivežti namo, negrįžti tuščiomis“, – BNS mugės išvakarėse sakė verbų pynėja.
„Tada po mugės pabaigos nepasibaigia tas geras jausmas. (...) Ta mini tradicija yra nematerialus dalykas, o būtent tas atlygis ne piniginis, o pasikeitimas savo rankų dirbiniais“, – kalbėjo ji.
R. Rynkevičiūtė-Jančiauskienė taip pat sakė, kad verbų kainos liks praėjusių metų lygio, kai jos buvo šiek tiek išaugusios, o verbose vyraus žemės, ugnies, dangaus spalvos, daugiau geltonų, violetinių atspalvių ir žalumos.
Tačiau ji apgailestavo, kad šiemet pabrango prekybos vietos. „Bet mūsų nuotaikos neatims“, – sakė ji.
R. Rynkevičiūtė-Jančiauskienė pabrėžė, kad savaitgalį tikisi ne tik smagių emocijų, bet nori, kad žmonės netingėtų prieiti, nenužingsniuotų pro šalį, derėtųsi, o jeigu neįsigytų, pagirtų – pasimėgautų verbomis.
Žvakes gaminanti švenčioniškė Raminta Ciūnienė taip pat žada atsivežti daugiau gaminių: „Velykos artėja ir žmonės labai perka vaškinius margučius. Į kainą nežiūri. Pernai viską išprekiavau jau patį penktadienį, šiemet noriu likti ir šeštadieniui, kad ir pati galėčiau po mugę pasidairyti“.
Tuo metu mediniais stalo įrankiais prekiausiantis Rimantas Valenta apgailestavo, kad šiemet jo kasmet turėtą vietą Gedimino prospekte įsigijo kiti prekeiviai.
„Nuolatiniai pirkėjai neberas manęs. Prekyba sumažės“, – tvirtino jis.
Virtuali mugė teberusena
Svetainės craftson.lt (arba kaziukomuge.lt) savininkas, vienas Kaziuko mugės organizatorių Renaldas Gražys BNS teigė, kad virtualios prekybos aktyvumas didėja nedaug – 2021-aisiais svetainė neoficialiai vadinta internetine Kaziuko muge, nes dėl koronaviruso pandemijos buvo atšaukta tradicinė Kaziuko mugė.
Pasak jo, platforma vis tik nėra alternatyva Kaziuko mugei.
„Status quo. Padėtis tokia. Ji veikia toliau. Atsiranda naujų amatininkų, norinčių prekiauti. Daugiau yra likusi ne tai, kad Kaziuko mugė, bet amatininkų svetainė, prekybos centras, platforma. Šioks toks nedidelis augimas yra pardavimų, žinomumas didėja, vis daugiau tų pačių meistrų nori įsikurti, bet pastaraisiais metais ir aplinkui dar daugiau tų platformų kuriasi. Tai čia yra kaip konkurentai“, – kalbėjo jis.
R. Gražio tvirtinimu, šioje prekyvietėje smulkiųjų, vyresnio amžiaus amatininkų beveik nėra.
„Jie nelinkę eiti į elektroninę prekybą, ten iššūkių yra. Mažieji linkę į tradicines muges važiuoti. Kiti aktyviai veiklą vykdo savo asmeninėse svetainėse ar „Facebook“. Prižiūrėti kelias e. parduotuves nėra lengva – reikia parduotų daiktų nuotraukas išimti, naujas sudėti“, – sakė jis.
R. Gražys skaičiuoja, kad 2027-ieji bus jubiliejinė Kaziuko mugė.
„Sukaks 200 metų, kai pirmą kartą Lietuvos pirkliai išsireikalavo teisę Katedros aikštėje daryti trijų dienų turgų. Tai kas reikštų, kad tai yra va būtent tais metais minėsim tą jau tikrojo, šiuolaikinio galbūt Kaziuko 200 metų sukaktį“, – BNS teigė jis.
Kaziuko mugė Vilniuje vyksta kelis šimtus metų. Spėjama, kad jos ištakos siekia 1604 metus, kai vilniečių eitynės pasitiko iš Romos atvežtą popiežiaus pašventintą karalaičio Kazimiero vėliavą.
Naujausi komentarai