Kelias į mokyklą – kanalizacijos vamzdžiu

Taupo laiką ir pinigus

Netoli Vaduvos mokyklos-darželio sutikta mergina parodė į mišką vedantį taką, kuriuo per penketą minučių galima pasiekti po geležinkelio pylimu nutiestą lietaus kanalizacijos vamzdį – įprastą Zuikių, Voverių ir kitų už geležinkelio esančių gatvelių gyventojų kelią iki miesto patogumų bei transporto.

Beata prisistačiusi pašnekovė sakė, kad į mokyklą per tą vamzdį vaikščiojo ir jos mama, nes jau apie 50 metų nėra geresnės vietos žmonėms kirsti geležinkelį, pasiekti troleibusų stotelę, mokyklą ar parduotuvę.

"Kas turi automobilius, važiuoja į miestą per geležinkelio pervažą, bus gal kokių 15 kilometrų lankstas, o vamzdžiu iki mokyklos – tik keli šimtai metrų", – teigė mergina.

Kas turi automobilius, važiuoja į miestą per geležinkelio pervažą, bus gal kokių 15 kilometrų lankstas, o vamzdžiu iki mokyklos – tik keli šimtai metrų.

Tą patį tvirtino ir už geležinkelio gyvenanti Angelė Sasnauskienė. Priėjusi juoduojančią tunelio angą, moteris iš maišelio su maisto produktais išsitraukė žibintuvėlį, nes vos daugiau nei metro skersmens ir apie 120 metrų ilgio požeminiame take nėra jokio apšvietimo. Šitaip ji apsipirkti vaikšto kasdien, nes negali sunkiai nešti. Paklausta, ar galėtų parduotuvę pasiekti kitaip, šypteli: anapus geležinkelio artimiausia parduotuvė – Agrastų gatvėje prie Panerių geležinkelio stoties, iki jos pėsčiomis kulniuoti tektų kone 6 kilometrus.

"Dar galima iš Zuikių gatvės mikroautobusu važiuoti iki Baltosios Vokės, ten persėsti ir kitu autobusu pasiekti Žemuosius Panerius jau šioje geležinkelio pusėje. Bet šitaip sugaišti iki 1,5 valandos, o pėsčiomis per vamzdį – 20 minučių", – lygino pašnekovė.

A.Sasnauskienė atkreipė dėmesį, kad daugelis gyventojų geležinkelį kerta pylimo viršuje, žirglioja per 3 poras bėgių, bet tas kelias jai gerokai baisesnis nei požeminis vamzdis: "Ten, viršuje, yra daugybė kryžių... Žmonės žūsta kasmet, paskutinis – mano kaimynas Algis, prieš 7 metus traukinys suvažinėjo kitos kaimynės sūnų... Čia bent jau saugiau, bėda tik ta, kad vamzdžiu apie porą minučių tenka eiti pasilenkus, tamsoje, o po didesnio lietaus arba pavasarį, kai tirpsta sniegas, šlepsėti per balas..."

Neišjudina net žūtys

Gyventojams nė motais abiejose vamzdžio pusėse ir prie geležinkelio bėgių įrengti ženklai, draudžiantys vaikščioti pašaliniams.

Ten, viršuje, yra daugybė kryžių... Žmonės žūsta kasmet, paskutinis – mano kaimynas Algis, prieš 7 metus traukinys suvažinėjo kitos kaimynės sūnų...

"Gal miesto valdžiai mes ir pašaliniai, – atsiduso A.Sasnauskienė. – Bet mes čia gyvename, vaikštome į darbus, vaikams reikia kasdien eiti į mokyklą. Net ir prezidentė prieš kelerius metus gėdino valdininkus, ką jie sau galvoja, kai vaikai rizikuoja gyvybe eidami per bėgius, landžioja vamzdžiu. Pažadų buvo gausybė: ir apšvietimą tunelyje įrengs, ir magistralę statys, ir naują viaduką, bet niekas nejuda iš vietos, mes ir toliau gyvename atskirti..."

Pasivaikščioti su iš Vokietijos trumpam atvykusiais anūkais išsirengusi močiutė Irena ties geležinkeliu sugriebė berniukus už rankų ir parodė išmintą takelį, kertantį bėgius.

"Baisu žiūrėti, kaip žmonės eina beveik nesidairydami, vaikai išdykaudami laksto pirmyn atgal, – sakė moteris. – O traukinys gali išnirti tiesiog prieš tave, nes šioje vietoje geležinkelis daro vingį, ir greitis čia tikrai nemažas."

Irena teigė ilgus metus stebėjusi Vilniaus savivaldybės ir įmonės "Lietuvos geležinkeliai" ginčus, kam priklauso užtikrinti pėsčiųjų saugumą, kas turėtų mokėti už perėjos arba viaduko įrengimą. Prieš keletą metų geležinkelininkai neva saugumo sumetimais net buvo užvirinę lietaus kanalizacijos vamzdžio angas metalinėmis grotomis, tačiau kažkas mikliai pasistengė jas nupjauti. Esą gyventojai ir peticijas miesto valdžiai teikė, reikalavo įrengti saugų praėjimą, bet viskas veltui.

"Valdžia pažadus žarsto prieš rinkimus, o paskui labai greitai pamiršta. Žmonės jai reikalingi tik rinkimuose ir dar mokesčiams nuplėšti. Tik pamėgink ko nors nesumokėti – suras tave ir po žeme... Bet galvoju, kad ir "Lietuvos geležinkeliai" galėjo tą praėjimą įrengti – tokia didžiulė valstybės įmonė tikrai "nenubiednėtų". Pažiūrėkite, kokius ten atlyginimus vadovai gauna, ir dėl žmonių saugumo visai galvų nesuka! Kiek dar turės čia žūti?" – piktinosi vilnietė.

Valdžia nieko nedaro

Susisiekimo planavimo ekspertas dr. Arimantas Račkauskas "Vilniaus dienai" teigė, esą jau keletą metų į pagalbą nuo miesto patogumų atskirtiems gyventojams siūlosi verslininkai, suprojektavę požeminį tunelį, skirtą ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams bei automobiliams. Tačiau miesto valdžia jų siūlymą savo lėšomis įrengti saugų pravažiavimą ignoruoja, o pati metų metus nieko nedaro.

"Du miesto tarybos komitetai yra pritarę mūsų siūlymams, bet administracijos Miesto plėtros departamentas tik atsirašinėja, nieko konkretaus negauname, – sakė A.Račkauskas. – Liepos 27-ąją per bendrojo miesto plano svarstymą su visuomene įteikėme savivaldybės atstovams visą pluoštą dokumentų, kad taryba atsižvelgtų į juos, svarstydama bendrojo plano pasiūlymus. Nuo tol iš savivaldybės – kurtinanti tyla..."

Visgi visuomenės spaudžiama Vilniaus valdžia įtraukė į planus dviejų požeminių perėjų ties Iešmininkų ir Zuikių gatvėmis įrengimą. A.Račkausko įsitikinimu, tai dar nieko nereiškia.

"Tai tik popierius, – teigė ekspertas. – Reikia investicinio projekto, konkretaus techninio sprendimo, aplinkinės infrastruktūros, priežiūros, ir t. t. Esant šiandieniniams savivaldybės darbų tempams, vaikai iš Zuikių gatvės tikrai dar ne vienerius metus į mokyklą žingsniuos kanalizacijos vamzdžiu ir, baisiausia – bėgiais."

Projektas užsigulėjo

Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius tikino, kad savivaldybės įmonė "Vilniaus planas" šiuo metu baigia rengti investicinį projektą "Požeminės perėjos įrengimas Vilniaus miesto Zuikių gatvėje".

"Svarstomi įvairūs variantai: tiek naujos požeminės perėjos, tiek viaduko per geležinkelį statyba. Užbaigus projektą paaiškės, koks variantas bus įgyvendintas. Perėjos ar viaduko statybos darbai bus finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos lėšomis. Preliminariais skaičiavimais, 100 metrų ilgio perėjos ar viaduko statyba gali kainuoti nuo 2 iki 4 mln. eurų. Darbus ketinama pradėti jau kitų metų rudenį", – komentavo L.Kvedaravičius.

435 tūkst. – už tiek eurų planuota pastatyti požeminę perėją, kai dar turėjome litą.

Prieš įvedant eurą preliminariai skaičiuota, kad požeminei perėjai įrengti reikalinga suma – apie 1,5 mln. litų, eurais tai yra apie 435 tūkst. Lėšos nėra kosminės, bet miesto valdžios prioritetai visai kiti – už milijonus buvo įrengiami nauji dviračių takai Žvėryno ir Antakalnio ponams maloniai pasivažinėti. Kasdien per geležinkelio bėgius vaikštančių mokinių saugumas liko paskutinėje vietoje. O kitų metų rudenį, kai dabartinis vicemeras žada prasidėsiant požeminės perėjos statybas, Vilniuje gali būti jau visai kita valdžia, kuri turės savų prioritetų.