Vilniaus kino biurą įkūrusi sostinės savivaldybė žadėjo kasmet jam skirti iki 200 tūkst. litų. Tačiau apetitas išaugo – Viešųjų įstaigų finansavimo projekte šiam mero Artūro Zuoko projektui numatyta triskart didesnė suma.

Sumą patrigubino

Steigdami naują įstaigą – Vilniaus kino biurą – sostinės savivaldybės vadovai kalbėjo, kad ji į miestą turėtų pritraukti gausybę užsienio kino kūrėjų.

Savivaldybė yra vienintelė šios įstaigos steigėja. Kad Vilniaus kino biuras turėtų lėšų veikti, kasmet buvo numatyta atseikėti iki 200 tūkst. litų darbuotojų algoms mokėti ir būtinai reklaminei veiklai atlikti.

Tačiau pirmuosius žingsnius jau žengęs miesto savivaldybės dangoraižyje įsikūręs miesto kino biuras greičiausiai valdantiesiems pasirodė svarbesnis, nei buvo planuota iš pradžių.

Ateinančių trejų metų savivaldybės viešųjų įstaigų veiklos finansavimo gairių dokumente šiam projektui jau numatyta skirti kone tris kartus didesnę sumą – 700 tūkst. litų kasmet. Žadėtus 200 tūkst. litų ketinama atseikėti tik šiais metais, o jau 2013-aisiais ir 2014-aisias finansavimas trigubės.

Be šių numatytų tūkstančių litų, jau steigdama viešąją įstaigą savivaldybė iš karto į jos iždą įnešė 40 tūkst. litų. Be to, kaip anksčiau teigė miesto valdininkai, ji taip pat pretenduotų į valstybės biudžeto bei ES paramos lėšas.

Rems, jei uždirbs

Vilniaus savivaldybės opozicijos lyderis bei Ekonomikos ir finansų komiteto narys Raimundas Alekna dienraščiui sakė negirdėjęs apie tokio dydžio sumas, planuojamas atseikėti Vilniaus kino biurui.

Tačiau jis pridūrė, kad nieko bloga šioje paramoje nematytų tokiu atveju, jei biuras iš tiesų sugebėtų pritraukti investicijų.

„Pirmiausia reikės sužinoti, kam konkrečiai šie pinigai bus skiriami, kas su jais bus daroma, kokie tikslai, kur investuojama. Negalėčiau pasakyti, kad čia matau ką nors bloga, jei kino biuras sugebės tuos pinigus generuoti. Investicijos į jį turi būti proporcingos pasiektiems tikslams“, – „Vilniaus dienai“ kalbėjo konservatorius.

Pašnekovas pridūrė, kad miesto pinigų Kino biuras pirmiausia turėtų nusipelnyti. Esą jei šis biuras padėtų sostinei užsidirbti, pinigų jam nebūtų gaila.

„Nežinau, kiek tas kino biuras prisidėjo prie to, kad kino kūrėjai išleido kelis milijonus litų, tačiau visi mieste išleisti pinigai yra sveikintinas dalykas“, – sakė R.Alekna.

Parama viešosioms įstaigoms

Iš viso vien šiais metais viešosioms įstaigoms finansuoti savivaldybė turėtų išleisti per 21 mln. litų. Ateinančiais metais dešimtims įstaigų planuojama skirti dar daugiau pinigų.

Pavyzdžiui, 2013-aisiais iš miesto biudžeto joms norima atseikėti maždaug 35,5 mln. litų, o 2014 m. – beveik 34 mln.

Didžiausią paramą, 3,3 mln. litų, šiais metais ketinama skirti Karoliniškių poliklinikai. Tiesa, ji pinigų iš miesto greičiausiai negaus kitais metais. Centro poliklinikai šiemet bus suteikti 3 mln. litų. Kitoms miesto sveikatos įstaigoms taip pat bus skirtos gana didelės pinigų sumos.

Visus trejus metus po 82 tūkst. litų ketinama skirti Romų visuomenės centrui, 200 tūkst. litų – Žydų kultūros ir informacijos centrui.

Didelės paramos gali laukti ir meno įstaigos. Štai Azijos menų muziejus per trejus metus gaus 300 tūkst. litų, Jono Meko vizualiųjų menų centras – 540 tūkst. litų, Vilniaus mokytojų namai – 5,2 mln. litų, Menų spaustuvė – 2,3 mln. litų, Vilniaus rotušė – 5 mln. litų.

Taps kino sostine?

Vilniaus kino biurui savivaldybė yra iškėlusi tam tikrus uždavinius – siekti, kad kasmet sostinėje būtų filmuojami bent du užsienio kūrėjų filmai, per metus nuo biuro įsteigimo sukurti interneto svetainę, kurioje būtų informacijos apie sostinės kino rinką, per trejus metus išreklamuoti miestą kaip tinkamą vietą kinui kurti.

Vilniaus meras A.Zuokas yra minėjęs, kad miestas galėtų tapti net ir kino sostine, nes Vilniaus kino biuras galės būti ne vien savivaldybės valdoma įstaiga. Biuro dalininkais galės tapti juridiniai bei fiziniai asmenys, jei sutiks prisidėti finansiškai.

Biuro darbuotojai turės į miestą kviesti kino kūrėjus, ieškoti investuotojų, dalyvauti kino festivaliuose, juose ieškoti bendradarbių. Kino biuras taip pat turėtų padėti užmegzti dialogą tarp miesto bei šalies valdžios ir vietos kino kūrėjų.

Kūrėjai leido uždirbti

Tarptautiniai kino kūrėjai – italų režisierius Gabriele Salvatores ir vokiečių televizijos bendrovė „Spiegel TV“ – investavo 5,5 mln. litų. Tai prieš kurį laiką skelbė savivaldybė.

Šios lėšos buvo išleistos viešbučiams, transportui, maitinimo įstaigoms, kino pramonei ir jos darbuotojams.

„Tam ir įsteigėme Vilniaus kino biurą – jis turi rūpintis, kad kino kūrėjai atrastų Vilnių ir taptume regiono lyderiais, pritraukiančiais investicijų ir kino pramonėje“, – kalbėjo meras.

„Sibirietiško auklėjimo“ veiksmas vyks 1985–1995 m. Padniestrėje. Filme bus pasakojama apie to laikotarpio Padniestrės nusikaltėlių gyvenimą. Beveik visa istorija buvo filmuojama Vilniuje.

Vokiečių televizijos bendrovės „Spiegel TV“ užsakymu Lietuvoje kuriamos dvi dokumentinės dramos „Sibiro Žemė“ istorijos, pasakojančios apie drąsius, tikslo vedamus žmones ir jų gyvenimus Kamčiatkos krašte XVIII ir XIX a.