Birželio 1-ąją minėsime Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Prie vežimėlio prikaustytas Vaclovas Kairys ir jo septynmetė dukrelė šios dienos bijo. Jiems tai data, iki kurios privalo palikti nuomojamą butą. Kur eiti, vienas dukrelę auginantis vyras neturi.

Pati didžiausia problema

V.Kairys yra neįgalus vienišas tėvas, auginantis mažametį vaiką. Ar daug tokių Lietuvoje? Tėvu vienišiumi vyras tapo ne dėl kokios nors nelaimės, ištikusios sutuoktinę. Tai buvo neįgaliojo V.Kairio sprendimas. Per skyrybas su žmona teismas oficialiai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.

Dabar V.Kairys laužo galvą, kaip užtikrinti vaikui stogą virš galvos. Gražiausiu jo gyvenimo periodu, kai mylima moteris laukėsi jųdviejų dukrelės, vyras patyrė visam gyvenimui jį prie neįgaliojo vežimėlio prikausčiusią traumą.

Dėl neįgalumo pasijutęs gyvenimo užribyje vyras kėsinosi palikti šį pasaulį, bet buvo sugrąžintas. Kentė matydamas, kaip alkoholis atima iš jo mylimą moterį ir dukrelės mamą. Vis dėlto artimųjų dėka nepalūžo, kabinasi į gyvenimą. „Kaip gyvenau, tą ir turiu“, – sau kritikos negaili 41 metų vyras.

Ramiau ir užtikrinčiau jaustis jam trukdo ne nedidelį už invalidumą ir slaugą gaunami pinigai – vienintelis tėvo ir dukros pragyvenimo šaltinis. Didysis V.Kairio rūpestis yra gyvenamasis būstas. Šiandien tai sunkiausiai išsprendžiama V.Kairio problema.

Išdrįso skirtis

Prieš metus „Kauno diena“ aprašė tragiškai susiklosčiusį V.Kairio likimą. Viena vertus, V.Kairį galima vadinti laimingu žmogumi.

Dar prieš metus vyras nė nedrįso pagalvoti apie skyrybas su girtaujančia ir dukra nesirūpinančia žmona. Jis bijojo, kad vienintelė jo akių šviesa – dukrelė teismo sprendimu gali būti palikta su žmona.

„Kas gi paliks vaiką su vežimėlyje judančiu tėvu?“ – tada klausė V.Kairys.

Vis dėlto vyras ryžosi skyryboms. Ir ne tik todėl, kad su buvusia žmona jau ir taip nebuvo kartu. Ryžosi dėl galimybės pagreitinti sprendimus dėl gyvenamojo būsto.

„Man Gyvenamojo fondo administravimo skyriuje aiškino, kad turiu būti vienišas – tada atsiranda galimybė pretenduoti į būstą ne eilės tvarka“, – prieš metus girdėtus Kauno valdininkų aiškinimus prisiminė V.Kairys.

Išties – įstatymas numato, kad vienišam judėjimo negalią turinčiam žmogui gauti būstą suteikiama pirmumo teisė. Paradoksas – kliūtimi pasinaudoti šiuo įstatymu V.Kairiui trukdo septynerių metų dukra. Ji yra šeimos narys, todėl pagal įstatymus jis yra nebevienišas.

Ragina skubiau išeiti

V.Kairys jau aštuonerius metus laukia eilėje Kauno savivaldybės socialiniam būstui gauti. Iš pradžių Gyvenamojo fondo administravimo skyriuje prašymas skirti būstą buvo jo sutuoktinės vardu, vėliau V.Kairys prašymą parašė savo vardu.

Laimė, jo prašymas nebuvo priimtas kaip naujas ir neįgalus tėvas nebuvo nugrūstas į eilės galą. V.Kairys paliktas toje pačioje eilės vietoje, kaip ir buvo.

Šiuo metu jis yra 215-asis neįgaliųjų eilėje socialiniam būstui gauti. V.Kairio skaičiavimu, per aštuonerius metus jo prašymas į priekį pasistūmėjo per šimtą.

V.Kairio situacija kone kasdien blogėja. Neįgaliojo nuomojamo buto šeimininkė grįžta į Lietuvą. Ilgą laiką Ispanijoje gyvenusios moters buto nuomos klausimus tvarkė jos seserys. Jos ir „nudžiugino“ V.Kairį – iš pradžių sutikusios, kad neįgalus tėvas su dukra pagyventų iki birželio 1-osios, jau ėmė spausti vyrą, kad iš buto išsikeltų greičiau.

Neįgalusis – nepageidaujamas

„Tai išsinuomokite kitą būstą, kol savivaldybė suteiks socialinį“, – pirštųsi patarimas. Čia aiškėja niuansai, su kuriais sveikas žmogus nesusiduria.

„Niekas nenori nuomoti neįgaliam. Skambinau pagal daugybę skelbimų, bet vos išgirsta, kad esu neįgalus – iš karto apsigalvoja ir nenuomoja“, – apie bandymus susirasti stogą virš galvos pasakojo V.Kairys.

Jis tikina, kad neieško išskirtinio buto. Svarbiausia, kad dukrelei būtų netoli mokykla. Pirmos klasės mokslus puikiai kremtanti mažylė – didžiausias neįgalaus tėčio rūpestis.

„Lyg ir buvome sutarę, kad nuomotis dabartinį butą galėsime, kol mergaitė baigs pirmą klasę. O dabar štai kaip viskas apsivertė“, – atsiduso V.Kairys.

Ant sofos įsitaisęs vyras neatrodė panašus į judėjimo negalią turintį žmogų. Namuose V.Kairys apsieina be ratukų – šliaužioja.

Savivaldybei situacija žinoma

Ant Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos Lauros Stankevičienės stalo – du segtuvai. Vienas – V.Kairio, kitas – kito neįgaliojo (pavardė redakcijai žinoma – red. past.).

„Aišku, gaila, kad V.Kairys problemas sprendžia per trečiuosius asmenis, – tarė savivaldybės tarnautoja. – Jis prašymą parašė tik kovo mėnesį, bet situacija paprasta – kai paaiškės situacija su šiuo neįgaliuoju (vedėja uždėjo ranką ant vieno iš dviejų segtuvų), tada išsispręs ir V.Kairio problema.“

Vedėja neneigė, kad V.Kairys pagal įstatymą neatitinka vienišiaus statuso. Įstatymas neapibrėžia šeimos nario amžiaus, tad vienišo vyro pirmokė dukra – šeimos narys. Vadinasi, V.Kairys nebe vienišas.

Laukia atsakymo iš Vilniaus

Situaciją pakeistų Socialinių reikalų ir darbo ministerijos specialistų išaiškinimas dėl neįgaliojo, kurio segtuvas ant valdininkės stalo gulėjo šalia V.Kairio dokumentų. Anam neįgaliajam skirtas vieno kambario butas, o jis nori dviejų.

Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja L.Stankevičienė paaiškino: kol negaus atsakymo iš ministerijos, kaip elgtis, tol negali niekam skirti rezervuoto dviejų kambarių buto.

Jei ministerija nutars, kad neįgaliajam ir jo slaugei reikia dviejų kambarių, Gyvenamojo fondo skyriui teks įteikti dviejų kambarių buto raktus.

Jei ministerija nutars kitaip, vienišam judėjimo negalią turinčiam vyrui teks pasitenkinti vienu kambariu. Tada rezervuotasis dviejų kambarių butas liks laisvas. Būtent šis butas būtų pasiūlytas V.Kairiui.

Biurokratijos džiunglės

Pasak L.Stankevičienės, minėtas butas atitinka reikalavimus, jis – pirmame aukšte, name būtų įrengta įvaža neįgaliojo vežimėliui, iki mokyklos – trys sustojimai. Šis variantas galimas tik tuo atveju, jei ministerija nutars, kad anas neįgalusis negali pretenduoti į šį dviejų kambarių butą.

„Kai tik galėsime V.Kairiui pasiūlyti tuos du kambarius, dar turėsime atlikti vieną ilgai trunkančią procedūrą. Turėsime iš prieš jį eilėje esančių 214 žmonių sulaukti atsakymų raštu, kad nepasikeitė jų sveikatos būklė, sutikrinti, ar tarp tų 214 nėra judėjimo negalią turinčio vienišiaus“, – darbų eigą dėstė vedėja.

Tikėtis, kad birželio 1 d. savivaldybė galės įteikti V.Kairiui socialinio dviejų kambarių buto raktus, ėmė tirpti.

Ministerija: butą skirti įmanoma

„Kauno dienai“ susisiekus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėju Aloyzu Stapulioniu, ėmė aiškėti, kad Kauno savivaldybės valdininkai, ko gero, tiesiog nesivargina ieškoti visų įmanomų variantų, kaip padėti dukrelę auginančiam vienišam neįgaliam tėvui.

„Ministerijos nuomone, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka minėtam asmeniui būstas galėtų būti suteiktas, vertinant jį kaip vienišą, judėjimo negalią turintį asmenį, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi sutuoktinio ar kito asmens, kuris galėtų suteikti buityje reikalingą pagalbą“, – teigė A.Stapulionis.

„Kartu gyvenantis nepilnametis vaikas tokios pagalbos suteikti negali, priešingai, pats reikalauja pagalbos ir rūpinimosi. Tokioje situacijoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaiko teisėms ir interesams užtikrinti“, – argumentavo ministerijos atstovas.