Pabrangintų ir vėl papigintų knygų maišuose, kuriuos praėjusį savaitgalį į namus bogino Vilniaus knygų mugės lankytojai, kišeninio formato leidinių minkštais viršeliais buvo nedaug.
Gražių knygų kultas
Nedaug leidyklų tokias ir pardavinėjo. Lietuvos knygų leidėjai žino tą pačią šventą tiesą, kaip ir leidyklos "Obuolys" įkūrėjas Paulius Virbickas: "Gražias knygas lietuviai mėgsta ne mažiau, nei puoštis. Abiem šiais pomėgiais mes labai panašūs į italus. Kaip ten mus vadina – Šiaurės Italija?.. Niekur daugiau pasaulyje nemačiau tokio gražių, blizgančių knygų kulto kaip Lietuvoje ir Italijoje."
Vargu ar tokį Lietuvos skaitytojų pasirinkimą gali pakeisti ir tai, kad už gražias knygas reikia mokėti brangiau. Ar kad, pavyzdžiui, kišeninio formato knygas kur kas patogiau skaityti važiuojant viešuoju transportu.
Vis dėlto "Obuolio" stende greta solidžių, aukso raidėmis išrašytų Philippos Gregory bestselerių "Karalienės sesuo", "Karalienės palikimas" ir "Karalienės meilužis" egzempliorių buvo sukrauti ir kuklūs kišeniniai šių romanų leidiniai. Jie pigesni daugiau nei du kartus.
Svarbiausia – kišeninės knygos spausdinamos ant prastesnio, iš dalies perdirbto, popieriaus. Be to, minkštam viršeliui pagaminti nenaudojami jokie – nei kaulo, nei sintetiniai – klijai. Tokie viršeliai neperdirbami, jie sunkiai suyra. "Kartonas kietam viršeliui yra labai neekologiškas produktas", – pripažino P.Virbickas.
Bet itin retas atvejis, kad kišeninio formato knygas pirktų vyresnės kartos žmonės. Nes jie dar pasvajoja ir apie tai, kad gražia ir rūpestingai prižiūrėta jų sukaupta biblioteka kada nors didžiuosis anūkai. To negali tikėtis pirkdamas ne itin patvarias kišenines knygeles. Taigi "knygų spintų valdovai" (poeto Donato Petrošiaus terminas) į antrą eilę nustumia pamąstymus apie aplinkosaugos problemas: dėl knygų leidybos kertamus miškus, neekologišką prabangių leidinių gamybą ir kita.
Ekologija aktualesnė jaunimui
"Vyresni žmonės nelabai ir tiki ekologijos idėja. Užtat jaunoji karta aktyvi, – sakė P.Virbickas. – Bet ne tiek, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur ryškiausios dvi jaunimo madų tendencijos: Japonija ir aplinkosauga. O ekologinėmis temomis knygų leidyboje smarkiai atsiliekame nuo pasaulio. Pavyzdžiui, Japonijos knygynuose yra atskiros lentynos, kur pardavinėjamos šios rūšies knygos, ir ten jų gali rasti pusšimtį ar daugiau. O pas mus per visą knygyną rasi kokias tris."
Ir greičiausiai tai bus sausa akademinė literatūra. Maloni išimtis – praėjusių metų gruodžio pabaigoje pasirodęs "Baltų lankų" parengtas gausiai iliustruotas enciklopedinio pobūdžio prancūzo Jeano Michelio Billioud leidinys "Apsaugokime žemę: didieji aplinkosaugos tikslai". Leidėjai skelbia, kad jis skirtas "dėl planetos ekologijos susirūpinusiems jauniesiems piliečiams nuo 10 metų. Bet, turint galvoje vidutinišką Lietuvos gyventojų išprusimą gamtosaugos klausimais, galima pridėti, kad puikus pradžiamokslis jis gali būti ir tų dešimtmečių tėvams.
Tiesa, ypatingo skaitytojų susidomėjimo ši knyga kol kas nesulaukė.
Bet kai prieš dvejus metus "Obuolys" lietuviškai išleido klimato atšilimo problemas nagrinėjantį buvusio Amerikos viceprezidento, Nobelio taikos premijos laureato Alo Gore'o knygą "Nepatogi tiesa", visas tiražas buvo išpirktas nedelsiant.
"Knyga net pateko į perkamiausiųjų sąrašus, berods, buvo ir pirmoje vietoje", – sakė P.Virbickas.
"Nepatogi tiesa" buvo atspausdinta ant ekologiško matinio kreidinio popieriaus, pagaminto iš 100 proc. perdirbtos makulatūros be optinių balinimo priemonių ir chloro. Tai reiškia, jog popierius pagamintas iš perdirbtos makulatūros, nė vienas medis nebuvo nukirstas, kad knyga išvystų dienos šviesą. Beje, dėl kartoninių viršelių neekologiškumo knyga buvo išleista minkštais viršeliais.
Kai buvo išpirktas pirmas leidimas, "Obuolio" vadovai dar išleido ir sutrumpintą, dvigubai pigesnę, tik ne ant ekologiško popieriaus atspausdintą "Nepatogios tiesos" versiją.
Tenka aukoti estetiką
"Jei visą produkciją spausdintume tik ant ekologiško popieriaus, kuris gaminamas tik iš perdirbtos makulatūros, vizualiai knygos atrodytų ne tokios gražios – popierius būna pilkšvas. O ir leidybos išlaidos labai išauga, – aiškino leidyklos steigėjas. – Jeigu tokį popierių naudotų visi, o ne pats vienas užsakinėtumei atvežti jo iš Švedijos – ko niekas iki tol nedarė, – gal nebūtų taip brangu..."
P.Virbickas pripažįsta – pasileidus pavėjui genamam ekologinių idėjų, galima be galo be krašto fantazuoti apie tinkamus gamybos būdus. Pradedant ekologiškų dažų naudojimu, baigiant A.Gore'o įsitikinimu, kad knygas turi spausdinti saulės energijos varomos spaustuvės. "Bet Lietuvoje tokių spaustuvių nėra..." – priminė leidėjas.
Vis dėlto "Obuolio" vadovai planuoja tęsti ekologinius projektus. "Turime vieną gana radikalią idėją. Leidykla "Harper Collins" neseniai išleido "Žaliąją Bibliją". Tekstas Biblijos, ir žaliai paryškintos visos vietos, kurios gali būti traktuojamos kaip aptariančios ekologines problemas. Žinoma, išleista ant ekologiško popieriaus. Galbūt išleisime ją lietuviškai."
Naujausi komentarai