Artūras Zuokas vienas pirmųjų Lietuvoje į politinės komunikacijos sritį atnešė viešųjų ryšių priemones ir šitaip sukrovė nemažą politinį kapitalą. Tačiau pastaruoju metu sostinės mero šlovė blėsta.

Kokios to priežastys ir kodėl nebeveikia iki šiol sėkmę A. Zuokui nešę politiniai triukai, portalas 1vilniausdiena.lt teiravosi viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus.

„A.Zuokas vienareikšmiškai išlieka vienu aktyviausių politikų Lietuvoje. Tai žmogus, kuris sugeba pagauti tiesiog ore sklandančias idėjas, yra joms labai imlus. Jis supranta viešųjų ryšių svarbą politikoje.

Visuomet jis buvo kupinas energijos, tačiau dabar pastebime energijos stygių. Tai suprantama, nes per šią kadenciją jam buvo tikrai sunku. Pirmiausia todėl, kad centrinė valdžia – parlamentas, Vyriausybė – buvo neigiamai nusiteikusi A. Zuoko atžvilgiu ir naudojosi menkiausia mero klaida. Pavyzdžiui, merui kyla nauja idėja ir ji tuoj pat kritikuojama. O dažnai tos idėjos spontaniškos, neišbaigtos, tad ir kritikuoti jas nesunku.

Smarkiai A. Zuoko reputaciją, ypač per rinkimus, pakirto e. bilieto projektas. Jis nepavyko, ir tai nužudė A. Zuoką kaip politiką bei sugriovė visą viešųjų ryšių efektą, kurį sukūrė kiti mero projektai", – teigė M. Katkus.

– Tačiau ar galėjo vienas nesėkmingas projektas užbraukti visus kitus gerus darbus?

– Šiuo atveju taip. Pirmiausia todėl, kad e. bilietas buvo labai išreklamuotas, pristatytas kaip esminis žingsnis modernaus Vilniaus link. Tai buvo, ko gero, žinomiausias projektas ir kai jis ėmė strigti, padėjo kryžių ant visų kitų A.Zuoko sumanymų. Ir netgi dabar, kai tas e. bilietas veikia, įvaizdžio tai nepataiso.

– Kodėl geros ir novatoriškos mero idėjos, neretai nusižiūrėtos užsienio valstybių miestuose, Vilniuje neprigijo?

– Iš tiesų tai geros idėjos, jos sėkmingai įgyvendintos Londone ar, pavyzdžiui, Niujorke. Tačiau tai, kas tinka šiems miestams, ne visada tinka Vilniui. Pirmiausia tai turtingesnių miestų idėjos, Vilnius nedidelis, be to, kiaurai prasiskolinęs. Geriems sumanymams trūksta pinigų ir daugelis jų gali būti neįgyvendinti niekada.

Pavyzdžiui, tramvajus. Idėja gana sena, A.Zuokas ją labai rėmė, tačiau jai įgyvendinti reikia didelių investicijų. Be to, kaip jau sakiau, pagalius į ratus kaišioja centrinė valdžia.

– Ant A.Zuoko kaip politiko karjeros galima dėti kryžių?

– A.Zuoką galima palyginti su buvusiu Anglijos ministru pirmininku Tony Blairu. Šis elgėsi panašiai kaip Vilniaus meras. Jis buvo valdžioje tris kadencijas, bet per savo trečią kadenciją turėjo tiek priešų, kad jau negalėjo įgyvendinti tiek savo sumanymų, kiek per pirmąją kadenciją. Panašiai ir su A.Zuoku. Jo idėjas visi perkando, ir jis nebėra toks populiarus.

Būtų galima teigti, kad A.Zuokas šiuo metu išgyvena vieną sunkiausių, bet dar ne patį sunkiausią savo politinės karjeros laikotarpį. Ir vis dėlto nedrįsčiau jo nurašyti. Jis dar turi nemažai šansų sugrįžti, pirmiausia dėl konkurencijos stokos. Pažvelkime į Vilnių. Žmonės jo kurį laiką nerinko, pabandė pakeisti kitais politikais. Išbandė vieną, išbandė kitą ir vėl grįžo prie A.Zuoko. Ir pažiūrėkite, po Juozo Imbraso ir Viliaus Navicko A.Zuokas atrodo visai neblogai. Su tuo buvo susijęs jo naujas iškilimas.

Taip gali nutikti ir per artimiausius rinkimus. Politinės konkurencijos stoka, ryškių lyderių nebuvimas ir A.Zuoko gebėjimas vis ką nors sugalvoti vėl iškels ji į viršų.