Naujam Panemunės tiltui skendint migloje, miestiečiai vėl ima kalbėti apie pontoninį tiltą. Visą gyvenimą šalia Nemuno gyvenantys kauniečiai mena laikus, kai Šančius ir Panemunę jungė ne vienas toks tiltas.

Tėvo kūrinys

Dar praėjusių metų gegužę miesto meras Andrius Kupčinskas „Kauno dienai“ patvirtino, kad planas statyti pontoninį tiltą nepasitvirtino – jo eksploatacija atsieitų iki 1 mln. litų. Meras kvietė kauniečius pakentėti ir pasinaudoti aplinkkeliais bei viešuoju transportu.

Šančiuose gimusi ir augusi Aldona Aglinskienė – Nepriklausomos Lietuvos armijos pulkininko leitenanto Prano Gladučio dukra – mena laikus, kai jos tėvo vadovaujamas karių pulkas per Nemuną pastatė pontoninį tiltą pėstiesiems.

„Kitoje Nemuno pusėje, Panemunėje, yra įsikūręs inžinerijos batalionas. Kodėl kariai negalėtų pastatyti pontoninio tilto? Daug šančiškių keliauja į Panemunės kapines lankyti savo artimųjų kapų, jau nekalbant apie panemuniečių keliones į darbą. Vis galvoju, kodėl toks tiltas negalėtų atsirasti – mano tėvelis tokį juk pastatė“, – vartydama senovines nuotraukas sakė šviesaus proto, greitai devintą dešimtį metų skaičiuosianti kaunietė.

Nuo laiko pageltusiose nuotraukose – jos tėvo P.Gladučio vadovaujami kariai, 1932 m. statantys, o vėliau drąsiai žengiantys siauru pontoniniu tiltu į Panemunę.

„Šešerius metus jis vadovavo Pionierių batalionui ir statė šį tiltą. Man tada buvo devyneri metai. Statė, statė ir pastatė. Kiek užtruko statyba? Tiksliai nepamenu, tačiau, atrodo, tai įvyko gan greitai. Aišku, kai buvo pastatytas Panemunės tiltas, pontonus nuėmė, o mus, vaikus, dar su tokia pontonine valtimi ir pavėžino“, – prisiminimais dalijosi A.Aglinskienė.

Per naktį – trys tiltai

A.Aglinskienė dar tada, kai Panemunės tiltas buvo pradėtas ardyti, susimąstė, kad pėstiesiems reikėtų pontoninio tilto.

„Aš manau, kad tokį tiltą apsimokėtų pastatyti vien dėl žmonių. Mano anūkė ir proanūkė gyvena Panemunėje, o darželį lanko Šančiuose, tad kiekvieną dieną važinėja ratais. Juk būtų galima leisti tik persivežti dviratį ir pereiti pėsčiomis. Šančiuose karo metais, atrodo, vokiečiai buvo pastatę ir kabantį, beždžionių, tiltą, – kad susisiekimas tarp Šančių ir Panemunės buvo svarbus visada atkreipė dėmesį kaunietė ir perėjo prie svarstymų apie naujausio tilto rekonstrukciją: – Kodėl jie negalėjo žmonėms palikti paprasto perėjimo per senąjį tiltą?“.

Panašią nuomonę išsakė ir neseniai vykusio Šančių renginio „Draugiška zona“ dalyviai. Tikras šančiškis, tik prieš penkerius metus palikęs savo rajoną, profesorius urbanistas Jurgis Vanagas ne tik supažindino su rajono istorija, bet ir priminė istoriniuose šaltiniuose radęs pavyzdžių, kad pontoninis tiltas Šančiuose – ne naujiena.

„Napoleonas, keldamasis per Nemuną, per naktį čia pastatė tris pontoninius tiltus. Čia norėčiau pareikšti didelį priekaištą miesto valdžiai, kurie net tokio tilto nesugeba pastatyti“, – sakė profesorius.

Kariškiai – bejėgiai

Anot Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono atstovo spaudai Irmanto Genevičiaus, jei būtų galimybė pastatyti tokį tiltą, jis Kaune jau stovėtų.

„Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti galimybes, ar pontoninį tiltą įmanoma pastatyti – senojo tilto ar kitoje netoliese esančioje vietoje. Antra – ar mes turime tokio ilgio tiltą, kuris pasiektų Panemunę. Pontonai dėvisi – tai ne tokia konstrukcija, kuri gali stovėti penkerius metus. Po tokio ilgalaikio naudojimo tiltą reikėtų išmesti arba nurašyti, mat jo paskirtis tėra perkelti karius“, – aiškino kariškis.

Dar kovą šiuo klausimu į batalioną buvo kreipęsi Seimo nariai. Savo atsakyme štabo viršininkas majoras Ramūnas Jurskis tuomet teigė, kad batalionas nėra pajėgus įrengti labai reikalingos pontoninės perkėlos, mat neturi reikiamų priemonių. „Lietuvos kariuomenė šiuo metu naudoja pontoninę įrangą, kuri skirta ginkluotojų pajėgų kovos technikai ir kariams perkelti. Įrengiant pontoninę perkėlą, visų pirma būtina užtikrinti praeivių saugumą. Upės krantai taip pat turi būti paruošti, reikia tinkamo upės gylio, o žiemos metu būtina numatyti ir tilto apsaugą nuo ledonešio“, – problemas statant pontoninį tiltą vardijo R.Jurskis.

Štabo viršininkas teigė, kad turima pontoninė perkėla gali būti naudojama tik atitinkamai parengtam personalui ir transportui perkelti, mat čia nėra apsauginių atitvarų, ilgesnis nei 100 m tiltas nėra stabilus, atsiranda vibracijų. Žiemą metalinė važiuojamoji tilto dalis pasidengia ledu, kurio pašalinti dėl konstrukcijos ypatybių neįmanoma.

Teorinės galimybės

„Pontonas – visai realus dalykas, tačiau tam reikėtų įrengti specialius privažiavimo kelius. Jei gerai pamenu, ilgalaikis pontoninis tiltas buvo pastatytas tik Ukmergėje, rekonstruojant pagrindinį tiltą. Yra buvę kitų laikinų pontoninių tiltų, tačiau jie stovėdavo neilgai. Ar yra alternatyvų be pontoninio tilto? Taip – tai laikinas surenkamas tiltas, tačiau jį pastatyti yra labai brangu“, – apie kitokias galimybes pasakojo Kelių ir transporto tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas Algis Pakalnis.

Specialisto teigimu, dar reikėtų atlikti skaičiavimus, mat tokie surenkami tiltai, nors ir panaudoti Lietuvoje ne kartą, būdavo gerokai trumpesni.

„Klausimas, ar toks tiltas galėtų būti virš tokio pločio upės kaip Nemunas“, – abejojo A.Pakalnis.

Andrius Kupčinskas

Kauno miesto meras

Panemunės ir Šančių gyventojų tikrai nepamiršome. Pagrindinis darbas, kurį atliko savivaldybė, – 3 mln. litų kompensacija miesto vežėjams už pailgėjusius maršrutus. Gyventojams tilto nebuvimas – tik sugaišto laiko problema, o mums tai virsta pinigine 3 mln. litų problema biudžete.

Prieš dvi savaites apžiūrinėjome tilto likučius – čia buvome susitikę su rangovais, „Kauno tiltais“, kurie pažadėjo iki spalio ant tilto atramų sumontuoti sijas. Jie jas jau turi nusipirkę už savo lėšas. Rangovas, taip pat kaip ir mes, tikisi Vyriausybės supratingumo šiuo klausimu.

Šioje vietoje pastatytas specialus tiltelis statybinei technikai per Nemuną pervažiuoti, tačiau rangovas nenori leisti čia vaikščioti žmonėms, nes tada tektų prisiimti atsakomybę už jų saugumą. Kiek žinau, per jį skubos atvejais leidžiama važiuoti policijai ar greitajai pagalbai.

Šiais metais „Kauno tiltai“ taip pat žadėjo į tilto statybą investuoti 20 mln. litų, o kitais metais jau galėsime prisidėti ir mes. Šančiškių patogumui šį mėnesį A.Juozapavičiaus prospektu bus paleisti troleibusai.

Taip pat yra realus pasiūlymas, kurį aptarėme su administracija, – gyventojams perkelti naudoti katerį, nes dabar tam jau tinka prie tilto esantys krantai. Be abejo, miestas katerio nenusipirks – tai bus siūloma daryti privatininkui, tad lauktume iniciatyvų. Savivaldybė galėtų šiai paslaugai kompensuoti skirti iki 10 tūkst. litų.

Mes laikomės savo pozicijos dėl tilto rekonstrukcijos finansavimo – prie jo turėtų labiau prisidėti Susiekimo ministerija, nes kitos tokios savivaldybės, esančios tarp Nemuno, Neries ir, galima sakyti, Nevėžio, Respublikoje nėra. Šis tiltas Kaunui būtinas.

Nesutaria dėl statuso

Panemunės tiltas susprogdintas praėjusių metų lapkritį, jo 102 mln. litų vertės rekonstrukcijos sutartis pasirašyta po dviejų mėnesį. Darbus buvo numatoma atlikti per trejus metus, tačiau dėl stringančio finansavimo statyba gali užsitęsti. Sumokėti už tilto statybą rangovams miestas gali per penkerius metus.

Dar praėjusią savaitę Kaune viešėjęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjo pavaduotojas Juozas Gedvilas perspėjo, kad miestas susirūpintų naujojo Panemunės tilto finansavimo paieškomis.

Nors savivaldybė buvo įsipareigojusi skirti 30 proc. lėšų, 2012–2015 m. šiam reikalui iš biudžeto numatyta tik kiek daugiau nei 700 tūkst. litų. Likusią sumą savivaldybė tikisi gauti iš Vyriausybės, tačiau Susisiekimo ministerija į tai žvelgia atsargiai ir teigia, kad Panemunės tiltas – ne valstybinis kelias, o vidinis miesto reikalas.

Ministerija per praėjusius ir šiuos metus tilto statybai skyrė 10 mln. litų, savivaldybė planavo gauti 70 mln. litų. Dalį tilto rekonstrukcijos savo lėšomis jau atliko rangovai „Kauno tiltai“.