Vytauto Didžiojo karo muziejuje darbuotojų ir direktoriaus konfliktas šiek tiek aprimo, tačiau muziejininkai pripažįsta, ramybė – laikina. Jie laukia šeimininko – Krašto apsaugos ministerijos – sprendimo.

Apsilankė viceministras

Kariuomenės muštras, muziejininko darbo nesupratimas, nenoras suprasti ir įsiklausyti, kūrybą griaunantys sprendimai – tokius skaudulius „Kauno dienai“ prieš keletą savaičių liejo Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai.

Viešai žmonių išsakyti priekaištai muziejaus direktoriui Kęstučiui Kuršeliui privertė pakrutėti ir muziejaus šeimininką – Krašto apsaugos ministeriją. „Jokių ryžtingų žingsnių neplanuojama“, – po vizito Karo muziejuje dėstė viceministras Antanas Valys.

A.Valys neskubėjo vertinti tarp muziejaus darbuotojų ir direktoriaus kilusios nesantaikos. „Aš per daug gerbiu šio muziejaus žmones, kurie atlieka kruopščius ir svarbius darbus, kad leisčiau sau nagrinėti ir komentuoti neišklausęs visų pusių ir neįsigilinęs. Noriu objektyviai išsiaiškinti, pabandyti paderinti nuomonių skirtumus dėl bendro darbo“, – sakė viceministras.

Atsirado oponentų

Profsąjungą subūrusių muziejininkų raštą Krašto apsaugos ministerijai pasirašė ir daugiau Karo muziejaus darbuotojų. Rašte išdėstyta muziejininkams nepriimtina naujojo direktoriaus K.Kuršelio darbo specifika.

Ministeriją pasiekė ir profsąjungos oponentų raštas. Viceministras A.Valys patvirtino, kad toks dokumentas yra registruotas, tačiau neatskleidė, kokiomis teigiamomis savybėmis pagiriamajame rašte apibūdinamas muziejaus direktorius K.Kuršelis.

A.Valys tvirtino iki šiol jokių blogų atsiliepimų apie K.Kuršelio veiklą ankstesnėse darbovietėse nėra sulaukęs. „Aš to netyrinėjau. Apie atsiliepimus iš ankstesnių darboviečių nežinau“, – aiškino viceministras. Esą K.Kuršelio darbą vertina nuo to momento, kai jis buvo paskirtas Karo muziejaus direktoriumi.

Sprendimai nepriimti

Problemą iškėlę Karo muziejaus darbuotojai pasigedo nuoširdžios kritikuojamo direktoriaus K.Kuršelio reakcijos. „Gal turėjo šaukti susirinkimą, aiškintis, kas yra negerai, ieškoti išeities, tačiau nieko panašaus nebuvo“, – demonstruojamu direktoriaus abejingumu stebėjosi muziejaus Naujausių laikų skyriaus specialistas Algirdas Markūnas.

Muziejaus profsąjungos atstovai pastebėjo, kad per viceministro vizitą jų įstaigoje, K.Kuršelis mėgino lydėti A.Valį į jam palankius kabinetus. Darbuotojams susidarė įspūdis, kad viceministras atvyko susidaręs išankstinę teigiamą nuomonę apie direktoriaus darbą, tačiau išvyko šiek tiek kitaip nusiteikęs.

„Per vieną pokalbių dieną vargu ar įmanoma padaryti gilias išvadas ir priimti kokius nors sprendimus. Pirmiausia ieškosime būdų sutaikyti kolektyvą“, – sakė viceministras.

Direktorius – ramus

„Blykstelėjo, ir viskas. Atmosfera darbinė“, – situaciją po paviešinto konflikto muziejuje aiškino direktorius K.Kuršelis. Jis neabejojo, kad viskas susitvarkys, esą taip jau būna gyvenime. „Kažkokių kardinalių pokyčių tikrai neplanuoju. Būna, žmonės pasipyksta, bet šiaip einame į priekį, visi mūsų projektai taip pat juda, darbų turime daugiau, nei spėjame nudirbti“, – nuotaikas vertino direktorius.

Muziejininkai direktoriaus deklaruojamu optimizmu netryško. „Nežinau, kiek čia logikos. Jaučiamės kaip į Sibirą tremiami“, – per dešimtis metų sukauptus eksponatus į dėžes dėdamas svarstė A.Markūnas.

Pagal direktoriaus K.Kuršelio „projektą“ A.Markūnas palieka savo kabinetą ir glausis bibliotekoje. Muziejininkas abejoja, ar naujasis vadovas pajėgs suprasti, kas yra Naujausių laikų skyrius muziejuje.

„Negali žinoti, ar bus vienas, ar kitas popierėlis reikalingas, ar ne. Jis turi susigulėti. Nuo kai kurių plakatų išleidimo pradėjo 10–15 metų. Tuo metu jie buvo beverčiai, o dabar jau vartome, svarstome, gal jau jis gali būti eksponuojamas. Net ir “Kauno dienos„ numeriai, kurie buvo plakatiniai, dabar jau yra susigulėjusi istorija“, – apie kabinete sukauptas vertybes pasakojo A.Markūnas.