Miesto valdančiųjų užmojis – kongresų rūmai. Vietą jiems tikimasi išrinkti urbanistiniame konkurse. Architektai galės durti pirštu bet kur. Tiesa, regis, Kauno konservatoriai vietą jau išrinkę – Nemuno saloje. Bet vietos parinkimo konkursui vis tiek numatyti 50 tūkst. litų.

Tūkstančiai iš lieso biudžeto

Teigiama, kad miestui stinga modernios universalios salės ar salių komplekso. Esą „Žalgirio“ arenos erdvė kai kuriems renginiams per didelė, o mažesnės salės prireikus nuomojamos iš universitetų.

Apie užmojus Kaune statyti kongresų rūmus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno flangas kalba jau seniai.

Vienur kongresų rūmai vadinami konferencijų ir parodų rūmais, kitur – kongresų ir koncertų rūmais, bet esmė ta pati: Kauno konservatoriai įsitikinę, kad miestui, kuris pasistatė daugiafunkcinę „Žalgirio“ areną, turi filharmoniją, muzikinį ir dramos teatrus, halę, universitetus su aulomis ir koncertams pritaikytomis salėmis, dar trūksta kongresų rūmų. Preliminariais skaičiavimais – už 90–100 mln. litų.

Šių planų neslopina nei faktas, kad Kaune mažėja gyventojų, nei patvirtintas 2012-ųjų Kauno biudžetas, kuriame visoms sritims numatyta griežta dieta.

Sąlygos kongresų rūmų statybos vietos parinkimo studijos urbanistiniam konkursui buvo parengtos dar 2008-aisiais, tačiau jam įgyvendinti miestas taip ir neskyrė lėšų.

Šiemet deficitiniame miesto biudžete šiam konkursui atseikėta 50 tūkst. litų. Konkurso sąlygas žadama šiek tiek pakoreguoti ir beveik visus konkurso pinigus skirti nugalėtojų premijoms.

Nemano, kad būtų gerai

Kauno miesto tarybos TS-LKD frakcija neseniai pareiškė, kad kongresų ir konferencijų rūmams viena geriausių vietų – Nemuno sala. Beje, savo rinkimų pažaduose Nemuno saloje konservatoriai regi ir Tarptautinį studentų centrą.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius patvirtino, kad teorinė galimybė kažką statyti Nemuno saloje, netoli „Žalgirio“ arenos, yra.

Jis priminė, kad Nemuno sala yra padalyta į dvi dalis, užimančias 10 ir 20 ha. Didesnėje dalyje statybos nenumatytos.

2009 m. buvo surengtas salos sutvarkymo urbanistinis konkursas. Didesnioji salos dalis skirta aktyviam ir pasyviam poilsiui, čia turi būti išsaugoma nemažai žalumos. Likusiame žaliame plote, besidriekiančiame nuo senojo pėsčiųjų tilto iki arenos, naujas statinys, patvirtino N.Valatkevičius, teoriškai galėtų būti statomas.

Vis dėlto Urbanistikos skyriaus vedėjas teigė asmeniškai tokios idėjos nepalaikantis. „Nemanau, kad būtų gerai Nemuno saloje vienoje krūvoje statyti du tokius objektus“, – svarstė jis.

Paieškai – pusė metų

Vis dėlto konkurso dalyviams bus nedraudžiama piešti pastatus ir kitose jautriose miesto vietose, kad ir Ąžuolyne. „Galima uždengti Dainų slėnį ir bus kongresų rūmai“, – pavyzdį pateikė architekto specialybę turintis N.Valatkevičius. Pasak jo, būsimame konkurse galimos visos idee fixe, vietos parinkimui – jokių apribojimų.

Jei architektai siūlys statyti rūmus privačioje žemėje ir toks sprendimas pasirodys labai geras, pasak N.Valatkevičiaus, tuomet ir bus sprendžiama, kaip žemę perimti.

N.Valatkevičius patikino, kad konkurso organizavimą inicijavo ne konservatorių frakcijai priklausantis meras Andrius Kupčinskas, o jis pats. Tą patį konkursą planuota paskelbti ir ankstesniais metais, bet miesto politikų palaiminimo jis sulaukė tik šiemet. Iš finansuojamųjų sąrašo šiemet išbraukti kiti du Urbanistikos skyriaus pasiūlyti konkursai: Rotušės aikštės ir Sąjungos aikštės.

Kad vienintelio urbanistinio konkurso paskelbimas nenusitemptų į metų pabaigą, kad dalyviams liktų pakankamai laiko pasiruošti, konkurso procedūrų imtasi nedelsiant.

Šiandien konkurso sąlygas svarstys Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET), o konkursą tikimasi paskelbti pavasarį.

N.Valatkevičius žadėjo, kad sukurti savo studijas architektams bus duota pusė metų. Šiame konkurse bus svarbiausi ne architektūriniai sprendimai, bet vieta. Tačiau vaizdais konkurso dalyviai turės įrodyti, kad toks objektas pasirinktoje vietoje telpa, dera su aplinka.

Užsimojo ir verslininkas

Konkursą vykdys viešoji įstaiga KAUET. Jos direktorė Jūratė Merkevičienė priminė, kad dalis galimų vietų naujam statiniui buvo anksčiau aptartos, tačiau tai nereiškia, kad negalės būti pasiūlyta ir naujų teritorijų. „Realių vietų nėra daug, nes reikalingas didelis plotas“, – pastebėjo J.Merkevičienė.

Vadovaujantis anksčiau parengtomis konkurso sąlygomis, kompleksas galėtų būti 1 500–3 000 vietų, priklausomai nuo pasirinktos situacijos galimybių. Manoma, kad Kongresų rūmų statyba neturėtų kainuoti daugiau kaip 100 mln. litų.

Apie idėją statyti koncertines sales Kaune prabilo ir verslininkai. Bendrovė „Vytauto parkas“ Jonavos gatvėje, priešais griaunamą „Drobės“ fabriką, yra sumaniusi statyti kompleksą, į kurį įsikomponuotų dvi universalios salės: viena maždaug 1 500 vietų, kita – mažesnė.

Šiuo metu šioje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelė. Dabar rengiamas sklypo detalusis planas.

Bendrovės „Vytauto parkas“ direktorius Ričardas Šidlauskas „Kauno dienai“ sakė, kad pavasarį žadama paskelbti architektūrinį konkursą, kuris padėtų išrinkti geriausius planuojamų pastatų projektus.

Statyba, pasak R.Šidlausko, galėtų prasidėti ne anksčiau kaip po metų. Kas finansuos statybos darbus, verslininkas nedetalizavo.