Išdraskyta vidaus apdaila, balose išmėtyti baldai ir skardinės, degėsių kvapas. Liūdnas vaizdas ir iš išorės: išdaužyti langai, išluptos grindinio plytelės. Taip šiandien atrodo "Liūdesys".

Nuniokotas iki gaisro

Kovo 26-ąją sukako metai, kai Jonavos gatvėje 1978 m. pastatytas Laidotuvių rūmų pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą. Privačiose rankose atsidūręs ir kelerius metus nebenaudojamas objektas, pradėtas saugoti valstybės, ne tik neatsitiesė, bet naikinamas dar greičiau.

Pastaruoju metu ritualinių paslaugų rūmai "Liūdesys" darėsi vis klaikesni. Jų prieigos apaugo žole, išdraskyta dalis aikštės prieš centrines duris grindinio plytelių. Pastato langai – išdaužyti.

Antradienio vakarą pastebėta, kad iš "Liūdesio" veržiasi dūmų kamuoliai, ir iškviesti ugniagesiai. Šie užgesino viduje degusias šiukšles, išmėtytų atliekų ir apdailos likučiai liko gulėti balose. Ugnis beveik nepalietė apipelijusių vidaus sienų.

Medinės pastato durys, pro kurias buvo išlydimi iškeliaujantieji Anapilin, po gaisro liko atlapotos. Viduje – jokios gyvybės, mėginančios įvertinti nuostolius ar iškuopti šiukšles.

Buvusiose šarvojimo salėse tebėra išlikusios betoninės pakylos karstams, tiesa, dekoratyvinės akmeninės plokštės nuo jų nuluptos. Koridoriuje ant sienų išliko keletas baltų bareljefų.

Buvusiuose administracijos kabinetuose riogso krūvos popierių, išvartyti likę keli foteliai, stalai.

Nedidelėje patalpoje, primenančioje bufetą, dar yra išlikusi dirbtine oda aptraukti minkštasuoliai, tarnavę nekviestiems pastarojo meto svečiams. Čia primėtyta įvairių gėrimų skardinių, picos pakuočių.

Galėtų keisti tik paskirtį

Ant vaiduokliu pavirtusio "Liūdesio" pastato ilgą laiką kabojo iškaba "Parduodama". Skelbimo nebeliko, pastatas – tarsi neturintis savininko. Aplinkiniai tik gūžčioja pečiais paklausti, ar matė jo šeimininką, ar kas nors juo rūpinasi.

Šio statinio adresu Jonavos 220 įregistruoja bendrovė "Liūdesys". Jei tikėtume internete teikiama informacija, ši įmonė turėtų teikti laidojimo paslaugas ir pardavinėti ritualinius reikmenis.

Surasti pastato savininką nesiseka ir valstybės tarnautojams. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė apie "Liūdesyje" buvusį gaisrą išgirdo iš "Kauno dienos".

Vėlyvajam modernizmui priskirtas laidotuvių rūmų pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dokumentuose įrašyta, kad turi būti saugoma pastato tūrinė kompozicija, išorinė ir vidaus apdaila, įvairios išraiškos formos, įskaitant rūmų prieigose stovinčią skulptūrą "Liūdesys". Savininkai šio objekto paskirtį galėtų keisti, bet architektūros ir kitų vertingų savybių – ne.

Privalėtų pastatyti kopiją

Jei atsitiktų taip, kad pastatas būtų visiškai suniokotas, pasak A.Naureckaitės, savininkai privalėtų jį atstatyti tokį pat, koks buvo.

"Nepavyks atsikratyti šito pastato. Tikrai. Juk tai nekilnojamojo turto vertybė, ją reikia saugoti", – tikino paveldosaugininkė. Savininkai, pasak jos, gali turėti kitokių planų, bet "faktas yra faktas, prieš jį nepašokinėsi".

Tačiau kovoti su tuo, kad vertybė neprižiūrima ir nyksta, pripažino KPD atstovė, nelengva.

"Esame parašę reikalavimus savininkui, tai yra bendrovės "Liūdesys" direktoriui Ernestui Kavaliauskui. Tačiau jis nėra deklaravęs Lietuvoje gyvenamosios vietos, todėl raštai jam neįteikiami", – pasakojo A.Naureckaitė. Pamėginus pasiekti minėtą asmenį per jo artimuosius, nesulaukta jokio atsako. Šios problemos, pasak inspektorės, imsis KPD kontrolės skyrius.

"Kažkas, matyt, skuba šią vertybę niokoti", – atsiduso A.Naureckaitė. Raštuose, kurie nepasiekė adresato, buvo reikalaujama užsandarinti durų ir langų angas, išvaduoti objektą iš šiukšlių.

Už kultūros vertybės nepriežiūrą gali būti skiriamos baudos, tačiau kol kas nėra kaip tą padaryti. A.Naureckaitės žiniomis, "Liūdesio" pastato savininko taip pat ieško miesto savivaldybės administracija, bet į teisėsaugą kol kas nesikreipta.

"Tai kraštutinė priemonė. Manau, dabar kreipsimės į teisėsaugos institucijas, į priešgaisrinę tarnybą. Prašysime, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas", – teigė KPD atstovė.

Degė ne šiaip sau?

Dėl to, kad garsaus architekto Alfredo Paulausko projektuotas ritualinių paslaugų pastatas būtų pripažintas architektūros ir dailės vertybe, kovojęs Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas, sužinojęs apie gaisrą, nesistebėjo: "Man sakė, kad jį panaikins, padarys viską, kad jis būtų išbrauktas iš kultūros vertybių sąrašo."

Architekto nuomone, reikalavimas atstatyti sudegintą vertybę nebūtinai vykdomas ir pateikė kurhauzo pavyzdį Palangoje.

D.Šarakauskas piktinosi, kad pas mus sistema yra tokia, kad saugomi ne patys paminklai, o teisės aktai: stengiamasi įvykdyti procedūras, laiku prašyti reikalingus raštus.

"Visas veiksmas vyksta tik popieriuje. Gal kam ir rūpi, bet nėra mechanizmo, kad tai, kas deklaruojama, taptų kūnu", – komentavo architektų atstovas. Jam nesuprantama, kodėl neįmanoma sugaudyti iš Šančių kareivinių plytas gabenančius vagis ar nesurasti apleisto pastato savininko.

Architektų organizacijos atstovas nekaltina konkretaus valstybės tarnautojo, bet įsitikinęs, kad sistema niekam tikusi – tik imituojama veikla.

"Jeigu man reikėtų, aš "Liūdesio" savininką surasčiau. Pastatas, matyt, dėl to ir degė, tikintis, kad niekas nieko neieškos. Nieko nenoriu kaltinti, bet, matyt jie mato kažkokias landų", – spėjo architektas ir pridūrė frazę, taikydamas ją neprižiūrimiems pastatams: "Jei yra ligonis, reikia jį gydyti, o ne rašyti į gydomųjų sąrašą."

Netradiciniai ieškojimai

Architekto Alfredo Paulausko suprojektuotas ir 1978 m. pastatytas laidojimo pastatų kompleksas Kaune yra reikšmingas tipologiniu požiūriu ir vertingas sovietmečio architektūros objektas, vėlyvojo modernizmo reprezentantas. Tai vienas iš nedaugelio (ne tik tuo metu statytų, bet ir iki šių dienų išlikusių) pažangiausios, nestandartinės architektūros, atspindinčios reikšmingus atitinkamo laikotarpio architektūrinius pasiekimus, pavyzdžių.

Objektas yra vienintelis Kaune ir vienas iš nedaugelio tokio funkcinio tipo pastatų Lietuvoje.

Tyčinis padegimas?

Antradienį vakare į Jonavos gatvėje esančius nenaudojamus laidojimo namus skubėjo ugniagesiai.

Netoli apleistų laidojimo namų gyvenanti moteris pasakojo, kad apie 18 val. matė prie pastato besisukiojančius keturis vaikinus, kurie įėjo į vidų. Netrukus buvo pastebėti pirmieji dūmai, kurių sparčiai daugėjo. Prieš 19 val. dūmų kvapas buvo jaučiamas Senamiestyje.

Ugniagesiai pasakojo, kad viduje žmonių nebuvo rasta, o degė įvairus šlamštas. Neatmetama versija, kad pastatas galėjo būti padegtas.