Laikrodį suka signalas iš Vokietijos Pereiti į pagrindinį turinį

Laikrodį suka signalas iš Vokietijos

2012-03-26 23:59
Laikrodį suka signalas iš Vokietijos
Laikrodį suka signalas iš Vokietijos / Gedimino Bartuškos nuotr.

Vilniaus Katedros varpinės laikrodžio sekmadienio naktį jo prižiūrėtojui Romualdui Sprangauskui persukti nereikėjo. Jau kelerius metus laikrodis reguliuojamas signalu iš Vokietijos.

"Man lipti į varpinę reiktų tik tokiu atveju, jei kas nors nenumatytai užstrigtų. Jau kelerius metus nebeturiu keltis ir pats persukti laikrodžio, tai padaro specialiai įmontuotos technologijos ir iš Vokietijos siunčiamas signalas", – dienraščiui "Vilniaus diena" tvirtino R.Sprangauskas, prieš kelerius metus šias atsakingas varpinės laikrodžio prižiūrėtojo pareigas perėmęs iš savo tėvo.

Prieš numatomą laiko keitimą Katedros laikrodis dažniausiai persukamas jau išvakarėse, nors oficialiai tai padaryti reiktų 3 val. nakties.

"Niekas nelaukia tos valandos, o persukimo laikas dažniausiais skiriasi. Vėl esame priklausomi nuo vokiečių – kada signalą paduoda, tada ir persisuka rodyklės. Paprastai tai būna dar iš vakaro, todėl žmonės kartais kiek nustemba ir sutrinka, jei žvilgtelį į varpinės laikrodį", – teigė R.Sprangauskas.

Vis dėlto, kaskart keičiantis laikui varpinės prižiūrėtojas negali būti ramus ir budi, nes senučiukas mechanizmas gali ir nesuveikti. Dar visai neseniai R.Sprangauskui prisukti laikrodžio į varpinę tekdavo lipti kas antrą dieną.

"Jei užstrigtų kas nors, o taip su tokiu senu įtaisu tikrai bet kada gali atsitikti, turėčiau keltis ir eiti taisyti. Dėl to visada jį stebiu. Vokiečiai, diegdami modernią įrangą, apskritai stebėjosi, kodėl mes jos norime. Jie net ragino išlaikyti autentiškumą ir viską prižiūrėti be elektronikos. Nors Vokietijoje, žinia, tokių varpinių su laikrodžiais netrūksta, jos taip pat modernizuotos", – pasakojo laikrodininkas.

Įdomu tai, kad šis Katedros varpinės laikrodis turi tik valandinę rodyklę. Anksčiau visi laikrodžiai rodydavo tik valandas. Tiesa, kas ketvirtį valandos laiką praneša ir suskambę varpai.

Katedros varpinės istorija siekia XV a. pradžią, kai varpinė buvo vienas gynybinės sienos bokštų. Rašytiniai šaltiniai bokštą su varpine mini 1522-aisiais, kai jis buvo remontuojamas architekto Anuso.

Laikrodis varpinės bokšte įrengtas XVII a. antroje pusėje, kai buvo kabinami Jono Delamarso nulieti varpai.

1965 m. remontuojant varpinę joje įrengtas šildymas, veikė Vilniaus ekskursijų biuras. 2002 m. Kelno arkivyskupas padovanojo Vilniui šešis varpus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų