Kinai prakeikė tą dieną, kai sutiko vykti į Vilnių uždarbiauti. Restoranų virtuvėse galbūt būtų atsiradę vietos, bet juos kvietė į statybas. Atskubėjo, o darbo nėra. Ką daryti?

Iš Kinijos atvykę vyrai nė žodžio nemoka nei angliškai, nei lietuviškai. Neturi nė cento kišenėje. Dieną jie miega, o naktį išeina į gatvę. Ne linksmintis, o ieškoti tuščių butelių, kad galėtų nusipirkti bent duonos ar ryžių. Tai ne filmo siužetas, o Vilniaus realybė. Tokia, kokią teko patirti ir kai kuriems Lietuvos emigrantams.
Vilniuje kurį laiką gyveno kelios dešimtys darbo ir pragyvenimo šaltinio neturinčių kinų. Anksčiau jų buvo
dar daugiau. Prieš keletą dienų imigrantams nusišypsojo laimė – gavo darbo prie Vilniaus esančiame paukštyne ir šalia romų taboro įsikūrusioje metalo laužo supirktuvėje.

Atvykėlių keliai išsiskyrė

Per pastarąjį mėnesį bent šimtą kinų į Vilnių atvežė bendrovė „Labour and Construction Services“, bet pažadų aprūpinti aukštos kvalifikacijos reikalaujančiu darbu neįvykdė.
Visą mėnesį po tris žmones mažuose kambariukuose jie gyveno Saulėtekio alėjos 35 studentų bendrabutyje, vadinamojoje Kamčiatkoje. Vakar įmonės, su kuria jie pasirašę sutartį, sprendimu buvo iškraustyti gyventi „kažkur arčiau oro uosto“. Kur tiksliai, patys atvykėliai nežinojo.
Dar 10 kinų pavyko surasti besiglaudžiančius Rudaminoje, Gamyklos g. 34, Vilniaus paukštynui priklausančiame trijų kambarių bute. Nors sąlygos čia tikrai geresnės negu Saulėtekyje, viename kambaryje susigrūdę net keturi žmonės.

Už kelionę mokėjo patys

Į Lietuvą darbininkai skrido lėktuvu. 7,5 valandos iki Maskvos, iš ten – 1,5 valandos, ir atsidūrė Vilniuje. Apie Lietuvą jie žino tik tiek, kad tai yra ES valstybė ir kad čia yra nemažai gerai mokamo darbo statybose. Kokias paslaugas jiems suteikė įmonė ir kiek jie už tai turi sumokėti, kinai tvirtino negalintys pasakyti.
„Negalime pasakoti, kokia mūsų ir firmos sutartis. Patys sumokėjome už skrydį į Lietuvą, tai yra dalis mokesčio firmai. Kiek dar turime sumokėti, negalime pasakyti. Mūsų čia atskrido didelė grupė, apie 80 žmonių“, – pasakojo vienas įmonės atvežtų kinų.
Atvykėlis teigė nieko nežinąs apie savo bendražygių likimą, nes atvykę į Lietuvą žmonės buvo suskirstyti grupėmis ir išvežioti skirtingomis kryptimis.

Kalbos mokyti neskuba

Įprastai įmonė, vežanti į užsienį kinus darbininkus, rengia jiems ang-lų kalbos kursus. Tai naudinga ir darbdaviui, nes šis paprasčiau gali susikalbėti su darbuotoju ir paaiškinti, ko iš jo reikia. Naudinga ir pačiam darbuotojui, nes nemokančiam kalbos labai sunku susigaudyti aplinkoje.
„Labour and Construction Services“, įsikūrusi Vilniuje praėjusiųjų metų birželį ir jau atvežusi į Lietuvą ne mažiau kaip šimtą kinų iš pačių įvairiausių provincijų, anglų ar lietuvių kalbos kursų rengti nesivargino. Todėl atvykėliai nemoka jokios kitos, tik kinų kalbą.
Saulėtekio alėjoje gyvenę kinai pasakojo, jog jiems atvažiavus buvo pasamdytas žmogus, kad kinų kalba supažindintų su darbo saugos reikalavimais, pirmomis viešnagės dienomis jis padėjo ir apsipirkti parduotuvėje.
„Jeigu mums ko nors reikėdavo iš parduotuvės, mes paskambindavome ir jis paaiškindavo, kas ir kaip turi būti. Dabar mes matome tik firmos darbuotoją, kuris mus atveža į darbą. Bet jis kinų kalbos nemoka“, – pasakojo vienas atvežtų darbininkų.

Verslininkai nelinkę bendrauti

„Nežinau, aš gaudau vištas, o ką jie dirba, nežinau. Dirba kitur, o mes nesikalbame, juk jie tik sava kalba šneka. Jeigu mokėtų susikalbėti, žinoma, pasidomėtume jų gyvenimu, juk įdomu“, – pasakojo Vilniaus paukštyne dirbanti lietuvė.
Iš 22 jos kasdien matomų kinų tik vienas moka rusų kalbos žodį „perevodčik“ (vertėjas) ir su aplinkiniais prireikus bendrauja per firmos atstovą, kontroliuojantį kiekvieną šių žmonių žingsnį.
Kinai pasiūlė pasakyti juos atvežusio žmogaus telefono numerį, bet įspėjo, kad pokalbis gali būti ne visai malonus.
„Iškviesiu policiją ir visi 10 kinų man patvirtins, kad jūs jėga įsiveržėte į privačią valdą. Kokią jūs turite teisę su jais kalbėtis?“ – taip pokalbį baigė prisistatyti atsisakęs įmonės „Labour and Construction Services“ atstovas.

Pasijuto visiškais beteisiais

Pasitaikius galimybei pasikalbėti tarpininkaujant ne šeimininkų paskirtam vertėjui, kinai skubėjo užduoti ne vieną klausimą, susijusį su jų darbo sąlygomis.
Iki šiol jie bijojo susisiekti su ambasada, nes manė, kad bus deportuoti. Tačiau supratę, jog turintiems tvarkingus dokumentus nieko negresia, darbininkai paprašė ambasados telefono numerio, kad galėtų susisiekti iškilus problemų.
„Esame Lietuvoje labai trumpai. Kol kas dar nežinome, kokį atlyginimą gausime, tačiau dirbame ne tą darbą, kurio tikėjomės. Žadėjo, kad būsime suvirintojai, mūsų tokia specialybė“, – aiškino vienas darbininkų, šiuo metu priverstas metalo laužo supirktuvėje „Torlina“ pjaustyti metalą.
Darbininkai teiravosi, koks vidutinis atlyginimas Lietuvoje, kiek gauna suvirintojai. Prašė suskaičiuoti, kiek mokesčių iš tūkstančio litų atlyginimo jie turėtų mokėti valstybei, kokia yra darbo dienos trukmė, kaip skaičiuojamas atlyginimas dirbant viršvalandžius ir ar jiems priklauso socialinės garantijos susižeidus ar susirgus.

Atlyginimą moka firma

Rudaminoje, Vilniaus paukštyne, dirbančiais kinais vadovybė patenkinta ir džiaugiasi, kad visais reikiamais klausimais rūpinasi juos atvežusi firma.
Vilniaus paukštyno apsaugos viršininkas Kazimieras Vilkauskas pasakojo, kad atvežti pirmus kinus „Labour and Construction Services“ jiems pasiūlė balandžio 28 d., o gegužės 27 d. prie jau dirbančių 16 prisidėjo dar 6 naujokai.
„Kinais nesiskundžiame, negeria, gerai dirba. Nereikia jaudintis, kad neateis į darbą. Mes juos darbiname ten, kur nereikia daug aiškinimų, – prie konvejerio. Kiekvienas žino, kokią operaciją turi atlikti ir tai daro. Du kinai plauna cechą“, – džiaugėsi tyliais ir paklusniais darbuotojais K.Vilkauskas.
Jis sakė, kad dėl darbuotojų galvos neskauda, o viskuo pasirūpina kinus atvežanti įmonė. Šiai įmonei mokami ir kinams priklausantys atlyginimai. „Visas su jais susijusias išlaidas padengia firma, jie kinams moka už darbą, išskaičiuoja iš jų ir už gyvenimą, maistą, nes darbe jiems patiekiame pietus. Mes stengiamės jiems padėti. Parduotuvės, kurioje jie įsigyja prekių, paprašėme užsakyti reikiamų ryžių“, – dėstė apsaugos viršininkas.

Nauja verslo niša

Įmonės „Labour and Construction Services“ apskaitą tvarkanti darbuotoja nurodė, kad „vadybininkas ir savininkas po sunkios darbo dienos yra pavargę ir šiuo metu ilsisi“.
Ji pati trumpai pristatė įmonės darbo pobūdį ir pabrėžė, kad visi kinai yra jų darbuotojai. Be to, viskas daroma pagal įstatymus.
„Vežame darbo jėgą iš Kinijos ir siūlome juos įvairioms įmonėms. Šiuo metu visi yra įdarbinti, turi visus reikiamus leidimus. Dirba gerai mokamus darbus, jų prestižinės Lietuvoje trūkstamos specialybės – mūrininkai, plieno apdorotojai, metalo pjaustytojai, suvirintojai“, – dėstė įmonės atstovė.

Susidomėjo ir ambasada

Gavusi informacijos apie galbūt pažeidžiamas kinų darbuotojų teises, tautiečiais susidomėjo ir Kinijos ambasada. Šį klausimą ėmėsi kuruoti Kinijos ambasados antrasis sekretorius Haitao Zhenas. Jis perdavė telefoną, kuriuo kinų darbininkai galės skambinti, jeigu šiems iškils rūpesčių.
„Ambasados pareiga pasirūpinti savo tautiečiais ir saugoti juos, jei kiltų bent menkiausias jų ir darbdavių konfliktas“, – pabrėžė H.Zhenas. Ambasados darbuotojas patvirtino, kad pasinaudojus gauta informacija bus tikrinama, ar visi įmonės „Labour and Construction Services“ veiksmai yra teisėti tiek Kinijoje, tiek Lietuvoje.
Į Lietuvą dirbti atvežtais kinais aktyviai ėmė domėtis Migracijos tarnyba. Tarnybos Užsieniečių reikalų skyrius buvo susisiekęs su įmonės „Labour and Construction Services“ vadovu, tikrino, ar darbuotojai įvežti legaliai. Skyriaus vyriausioji specialistė Marija Misiūnienė patikino, kad šiuo metu įmonė įstatymams nenusižengė.
„Nors dokumentai tvarkingi, su Darbo inspekcija tęsiame tyrimą. Tai nėra eilinis atvejis ir reikia užkirsti kelią galimam darbdavių piktnaudžiavimui. Būtinai vyksime ir tikrinsime, kokios yra kinų darbo sąlygos, imsimės visų priemonių, kad būtų apsaugotos šių žmonių teisės“, – tvirtino M.Misiūnienė.