Ministras V. Sinkevičius kaltina: Vilnius nesugebėjo

Rinkimų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įkarštyje ypač dažnai skambėjo faktas, kad 2014–2020 m. ES paramos laikotarpis Vilniui garantavo daugiau nei 300 mln. eurų ES lėšų, tačiau Vilniaus valdžia sugebėjo panaudoti nusikalstamai mažai – vos 18 mln. eurų. Dėl miesto vadovų neveiklumo sostinė nemažai lėšų apskritai gali prarasti.

Planus teko keisti

"Vilniaus diena" vasario pradžioje rašė, kad 2014–2020 m. Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programai buvo numatyta per 400 mln. eurų. Tačiau nuo 2015-ųjų sostinės plėtros ir tvarkymo projektams panaudota tik 17 mln. eurų ES paramos lėšų, jei neskaičiuotume dar 100 mln. eurų vakarinio aplinkkelio statybai.

Į 2015 m. birželį Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą programą buvo įtraukti ne tik savivaldybės, bet ir Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų Vilniaus mieste vykdomi projektai. Po dvejų metų pateiktoje programos įgyvendinimo ataskaitoje teko pripažinti, kad miesto išsikelti tikslai nepasiekti arba gerokai vėluoja.

Taigi, praėjusių metų rugpjūtį visa programa buvo pakeista, peržiūrėjus ir patikslinus veiksmus, daugiausia švietimo ir mokslo, priešmokyklinio ugdymo, didžiųjų miestų kompleksinės plėtros srityse. Patikslintos ir finansavimo sumos: iš viso Vilniaus miesto savivaldybės projektams (be Kultūros ministerijos veiksmų) numatyta per 280 mln. eurų, iš jų beveik 270,45 mln. eurų ES finansavimas.

Vilniaus miesto tarybai sausio antroje pusėje pristatyta 2018 m. Integruotos teritorijų vystymo programos įgyvendinimo ataskaita. Savivaldybės administracijos Investicinių projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Melianienė informavo, kad pernai miestas Vilniaus regiono plėtros tarybai ir ministerijoms pateikė 14 projektinių pasiūlymų, kurie buvo įtraukti į regiono ir valstybės sąrašus, suteikiant teisę teikti paraiškas ir gauti finansavimą. Iš viso buvo pasirašytos 23 finansavimo sutartys.

Pasak L.Melianienės, iki 2018 m. pabaigos bendra pagal viešąsias priemones sostinės gauta suma yra beveik 116,3 mln. eurų, iš jų 100,358 mln. eurų iš ES. Vilniaus savivaldybė prie projektų prisideda apie 14 mln. eurų. Nuo programos įgyvendinimo pradžios projektų vykdytojams iš viso išmokėta 102 mln. 183 tūkst. 557 eurai ES ir valstybės biudžeto lėšų. Tai sudaro 36,5 proc. šioje programoje numatytų skirti ES ir valstybės biudžeto lėšų, atmetus Kultūros ministerijos vykdomus projektus. Taip pat priminė, kad apie 100 mln. eurų ES ir valstybės lėšų dar 2015 m. buvo skirta vakarinio aplinkkelio statybai ir sėkmingai panaudotos. Anot L.Melianienės, be vakarinio aplinkkelio lėšų, iš viso gauta 17 mln. 430 tūkst. 46 eurai.

Nesunku suskaičiuoti, kad, "iškirpus" aplinkkelio projektą, savivaldybės pastangomis panaudota vos 10,2 proc. iš projektams numatytų ES lėšų.

2019-ieji yra paskutiniai metai, kai dar galima kreiptis dėl finansavimo, o visos sutartys turi būti pasirašytos iki 2020 m. pabaigos.

Nesugeba planuoti

"Vilniaus miestas vėluoja. Miestas labai prastai panaudojo ES paramą. Iš daugiau nei 300 mln. eurų, skirtų miestui, yra panaudota vos keli procentai. Kalbant apie tą patį nacionalinį stadioną, kuris dar, sakyčiau, nulinėje stadijoje, tai dar yra, palyginti su kitais projektais, labai toli pajudėta. Yra tokių projektų, kurie išvis nepajudėję," – "Vilniaus dienai" teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Nesugebėjimas planuoti sostinei gresia lėšų praradimu ir, natūralu, neįgyvendintais kai kuriais projektais.

Matant tokias rizikas, kad projektai nebus įgyvendinti ir lėšos nebus panaudotos, yra įprastinė procedūra – perskirstyti lėšas.

Tokia situacija, ministro manymu, pirmiausia turėtų nepatikti Vilniaus miesto savivaldybės vadovams ir administracijai, nes tai sostinei gresia lėšų praradimu ir, natūralu, neįgyvendintais kai kuriais projektais. Mat Finansų ministerija, matydama grėsmes, kad kažkurie projektai nebus įgyvendinti, asignavimus peržiūri ir lėšas perskirsto, tad labai realu, kad jos gali būti nukreiptos kitiems projektams įgyvendinti arba net kitoms savivaldybėms, kurios "juda greičiau".

"Manau, kad pagrindinė tokios Vilniuje susiklosčiusios situacijos priežastis – negebėjimas planuotis darbų bei lėšų. Nes svarbiausia čia yra planavimas, kad viskas įvyktų laiku: laiku būtų paskelbti konkursai, pirkimai, projektavimo darbai ir pan. O tai, kad lėšos prarandamos – politinė miesto vadovų atsakomybė. Rinkėjai pirmiausia turėtų tą įvertinti – negebėjimą dirbti ir įgyvendinti, kas suplanuota", – sakė V.Sinkevičius.

Grėsmė ir stadionui

Rizikas, kad Vilniui gresia prarasti vieno brangiausių projektų, kuriam numatytos dešimtys milijonų eurų europinės paramos, – nacionalinio stadiono, šiuo metu vadinamo daugiafunkciu kompleksu – finansavimą, įžvelgia ir Finansų bei Vidaus reikalų ministerijos. Konkursui užsitęsus, kompleksui numatyti 33,56 mln. eurų ES lėšų gali nuplaukti.

Grėsmė kilusi ir 14,5 mln. ES investicijų, numatytų inžinerinei infrastruktūrai įrengti ties daugiafunkciu kompleksu, mat šis projektas gali būti įgyvendinamas tik derinant su pirmojo projekto rangovu.

Finansų ministras Vilius Šapoka po vasario 20 d. vykusio Vyriausybės pasitarimo teigė, kad Europos Komisija įvertino, jog Lietuva nepasiekė tarpinių rezultatų, o atsižvelgiant į tai buvo priimtas sprendimas ES lėšas perskirstyti kitoms sritims. Vidaus reikalų ministerijai pavesta pateikti konkretizuotus siūlymus.

"Todėl savivaldybė, siekdama užtikrinti tokio svarbaus objekto įgyvendinimą, turės taip pat įvertinti šį faktorių ir pasitobulinti finansavimo mechanizmą", – po Vyriausybės posėdžio teigė V.Šapoka.

Kad ES suplanuotos lėšos vykdant daugiafunkcio centro statybas Šeškinėje gali būti nepanaudotos, baiminasi ir ministras V.Sinkevičius. "Ir tai ne tik rizika, bet labai reali tikimybė", – sakė jis

Tuo metu Vilniaus savivaldybė vasario 20 d. džiaugsmingai skelbė, kad įvyko "istorinis proveržis – nebeliko jokių kliūčių statyti daugiafunkcį kompleksą Vilniuje". Mat Vilniaus miesto taryba patvirtino daugiafunkcio komplekso Šeškinėje koncesijos sutartį, kurią turėtų pasirašyti su bendrove "Axis Industries".

"Aš nežinau, ar Vilniaus vadovams yra kuo džiaugtis, kai tiesiog po 4 metų miesto taryboje yra patvirtinama sutartis. Realiai aš nematau kažkokio proveržio. Juk net ir ta pati sutartis dar yra nepasirašyta. Tad yra didelė rizika, kad tuos 33 milijonus ES paramos teks perskirstyti kitiems projektams, nes jie nespėja", – "Vilniaus dienai" sakė ministras V.Sinkevičius.

Pasak jo, nepasitikėjimo vadinamojo nacionalinio stadiono projektu gali būti labai daug. Mat per pastaruosius kelerius metus dabartiniam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui pavyko pastatyti vos vieną sporto objektą – Fabijoniškių baseiną. Dabar kalbama apie 15 sporto objektų kompleksą. Tai – milžiniškas kompleksinis projektas, todėl rizika, kad lėšų panaudoti nepavyks ir jos gali būti grąžintos į ES biudžetą, yra didelė.

"Galbūt projektas nesustos, gal ras kitų galimybių jį finansuoti. Vyriausybė suinteresuota maksimaliai padėti Vilniaus miesto savivaldybei. Būtų gerai, kad būtų daugiau to jų kalbėjimosi. Bet miesto vadovai, matyt, bijo pripažinti tas savo klaidas, todėl to dialogo trūksta. Vyriausybė pasirengusi maksimaliai padėti, nes tas objektas reikalingas ir valstybei. Tikiuosi, kad savivaldybė sugebės ta ištiesta pagalbos ranka pasinaudoti", – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gvhb

gvhb portretas
Meras gejais rupinos ir miesto pletra pamirso.

che

che portretas
uztat kad meras ne svaistunas avantiuristas,o realiai mastantis! mes uz ji balsuosim!

...

... portretas
Tai gėjų fantazija daugiau nenešė laiko pinigams įsisavint neliko?..
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių