Didžiųjų miestų merų dejonės dėl padidinto PVM keleiviams vežti – visiškai nepagrįstos. Taip tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jei lengvatos ir būtų grąžintos, transporto bilietų pigiau nepirktume.

Grąžinti PVM lengvatą transportui – nustatyti 9 proc. tarifą. To reikalauja didžiųjų miestų merai, šią savaitę pradėję garsiai skųstis, kad savivaldybių valdomos transporto bendrovės dėl to klimpsta į skolas: bilietai pabrango, pajamų – mažiau. Kilpą veržia ir milžiniškos skolos – net dėl pačiai valstybei nesumokėto PVM.

„Viešasis transportas buvo chroniškai nuostolingas ir vadinamaisiais geraisiais laikais su labai gerais PVM tarifais“, – verkšlenančių savivaldybių vadovams priminė finansų ministrė.

„Kadangi esu vilnietė ir tikrai žinau, kiek kainavo ir kainuoja viešojo transporto bilietas Vilniaus mieste, puikiai prisimenu, kad bilietų kainos po ilgos kainų stagnacijos, nepaisant ūkio nuostolingumo, staiga šovė aukštyn tik tada, kai buvo panaikinta PVM lengvata. Taigi, galima teigti, kad PVM padidinimą savivaldybė vis dėlto perkėlė vartotojams“, – atsakyme „Vilniaus dienai“ tvirtina I.Šimonytė.

Susikaupusių transporto bendrovių nuostolių iš pagrindinės veiklos, anot jos, savivaldybės nepadengė. O tikėtis, kad sumažinus PVM tarifą savivaldybės atpigins bilietus, I.Šimonytės žodžiais, nerealu: „Taip turėtų būti, jeigu problema būtų mokestis, o ne finansinė būklė. Manau, kad drąsiai galima teigti, jog taip neatsitiks. Vadinasi, susikaupusius savivaldybių viešojo transporto ūkių nuostolius per valstybės biudžetą padengs visi Lietuvos gyventojai. Suprantu, kad savivaldybėms tai politiškai patogu, tačiau toks sprendimas problemų nepanaikina.“

Tačiau transporto bendrovių ir savivaldybių problemos – ne vien dėl padidinto PVM. Raudama ir dėl didėjančio lengvatomis besinaudojančių skaičiaus. Juk didžioji dalis parduodamų viešojo transporto bilietų – lengvatiniai.

I.Šimonytės teigimu, Transporto lengvatų įstatymas – ydingas, nes nuolaidas važinėti pigiau gauna ir tie, kurie gali sau leisti už bilietą mokėti ir visą kainą.

I.Šimonytė siūlo pasvarstyti: „Būtų visiškai logiška ir nuoseklu kalbėti apie tai, kad šios lengvatos, kaip ir kai kurios kitos, bent jau tam tikrų kategorijų žmonėms galėtų būti skiriamos atsižvelgiant į pajamas.“

Kitaip tariant, pretenduojant į lengvatą, tektų pakloti ir mokesčių deklaraciją.

„Nesu tikra, ar tikrai dirbantis ir uždirbantis studentas turėtų naudotis lengvatiniu tarifu vien todėl, kad jis studentas. Tokio masto lengvatas gal ir gali sau leisti valstybės, per biudžetą perskirstančios 45–50 proc. BVP“, – reziumavo ministrė.