Už daugiabučių namų teritorijų priežiūrą nemokėję kauniečiai sulaukia nepalankių teismų sprendimų. Savivaldybė rado spragą, kuri kol kas leidžia jos klaidas perkelti ant miestiečių pečių.

Teismas verčia susimokėti

R.Kalantos gatvėje gyvenanti Birutė Salomėja Dapkienė mokestį už daugiabučio namo teritorijos priežiūrą nustojo mokėti prieš trejus metus.

"Tuo metu spaudoje buvo daug rašoma, kad šis mokestis yra neteisėtas, todėl nusprendėme jo nebemokėti", – pasakojo pagyvenusios moters sūnus.

Nuo to laiko įsiskolinimas už teritorijos priežiūrą vis augo ir nustojo didėti tik praėjusių metų pavasarį, kai savivaldybė nusprendė daugiabučių teritorijų nebeprižiūrėti. Tačiau priminimai apie įsiskolinimą nesiliovė, o prieš mėnesį B.S.Dapkienę pasiekė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kad ji "Panemunės butų ūkiui" už teritorijos priežiūrą turi sumokėti 540 litų.

Moteris nežino ką daryti. Teismas liepia mokėti, tačiau ne vienus metus teisininkai ir dalis politikų kalbėjo, kad mokestis buvo neteisėtas.

Surado patogią spragą

Net patys savivaldybės tarnautojai susipainiojo – teisėtas ar neteisėtas mokestis? Prieš dvejus metus teismas aiškiai pasakė, kad daugiabučių namų, kurie neturi pasitvirtinę detaliųjų planų, teritorijų priežiūra – ne namo gyventojų galvos skausmas. Tad dar 1996 m. buvusios savivaldybės valdybos priimtos detaliųjų planų neturinčių daugiabučių teritorijų priežiūros taisyklės buvo neteisėtos. Valdininkai lyg ir pripažino, kad mokesčiai už teritorijų priežiūrą buvo renkami neleistinai, tačiau netrukus surado spragą, kuri leidžia išsisukinėti ir neteisėto mokesčio reikalauti toliau.

"Pradėkime nuo to, kad nėra pripažinta, jog tas mokestis buvo neteisėtas", – kalbėjo savivaldybės Administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius.

Teismas pripažino, kad detaliųjų planų neturinčių daugiabučių namų gyventojams teritorijos priežiūra brukama neteisėtai, tačiau dėl paties mokesčio teismas nepasisakė. Neabejojama, kad prie to būtų prieita, tačiau pati savivaldybė administracijos direktoriaus įsakymu atsisakė mokesčio už teritorijų priežiūrą, todėl klausimas iki teismo nenukeliavo.

Kuriozas, bet teisiškai atrodo, kad savivaldybė už neteisėtą paslaugą rinko teisėtą mokestį.

Lauks oficialaus sprendimo

Po mokesčio panaikinimo pats administracijos direktorius Vygantas Gudėnas kalbėjo, kad iš kauniečių įsiskolinimai už neteisėtą teritorijų priežiūrą nebus išieškomi. Tačiau teismų sprendimais galintis prisidengti savivaldybės vadovas savo žodžių išsižadėjo.

"Vieni teismai sako vienaip, kiti – kitaip. Teritoriją valė? Valė. Šiukšles rinko? Rinko. Žolę pjovė? Pjovė. Už šias paslaugas reikia atsilyginti", – dabar aiškina V.Gudėnas.

"Ne mes patys juk tą darbą dirbti sugalvojome, o liepė savivaldybė. Per visus tuos metus buvo dirbama, žmonėms mokėti atlyginimai. Todėl turi gyventojai susimokėti. Kaip kitaip? Jei jie nemoka, tegul moka savivaldybė", – kalbėjo "Panemunės butų ūkio" direktoriaus pavaduotojas Bronius Mickus.

Savivaldybė atsiskaityti už pačios užsakytą darbą neketina ir tikisi, kad teismai bus jos pusėje. Dar didesnių sankcijų bijantys kai kurie kauniečiai už teritorijos priežiūrą jau susimokėjo, tačiau vis dar yra nemažai tokių, kurie lūkuriuoja arba teisybės ketina ieškoti iki galo.

"Kol kas yra tik pirmosios instancijos teismų sprendimai. Kai bent viena byla nueis iki aukščiausios teismų instancijos, tada ir bus aišku. Bet kol kas teismai tokias bylas sprendžia skirtingai", – sakė savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.

Vilma Martinkaitienė

Buvusi Seimo narė

Lietuva nėra teisinė valstybė. Įstatymų priimama begalės, bet jie negalioja, o valdininkai daro ką nori. Įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad bendrų teritorijų tvarkymą organizuoja savivaldybė. Ji už tai ir atsiskaito. Kaip gali būti žmonės skolingi, jeigu įstatyme pasakyta, kad tai savivaldybės pareiga ir žmogus už tai niekada neturėjo mokėti.

Miestuose skirtinga tvarka

Visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose kiemų valymo problema sprendžiama skirtingai. Klaipėdoje ir Vilniuje jau senokai daugiabučių kiemų namai tvarkomi savivaldybės lėšomis, tačiau sostinėje vis dažniau kalbama, kad gali tekti to atsisakyti, nes kiemsargiai piktinasi, kad jiems miesto valdžia skolinga daugiau kaip 10 mln. litų. Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės pinigų kiemams tvarkyti neskiria. Gyventojai patys sprendžia, ar tvarkytis. Tokia tvarka nuo praėjusių metų kovo galioja ir Kaune.

Klaipėdiečių byla – Aukščiausiajame Teisme

Bene labiausiai kovoje dėl mokesčio už teritorijų priežiūrą neteisėtumo pripažinimo pasistūmėjo Klaipėdos gyventojai, kurie ne tik nesutinka mokėti mokesčio, bet dar ir siekia iš savivaldybės prisiteisti sumokėtus pinigus. Klaipėdoje šis mokestis panaikintas prieš trejus metus. Po teismo išaiškinimo, kad daugiabučių namų teritorijos buvo valomos neleistinai, klaipėdietis Povilas Armalis kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų savivaldybę jam grąžinti sumokėtus mokesčius. Žalai atlyginti galioja trejų metų senaties terminas, todėl Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad vyrui turi būti grąžinti mokesčiai už teritorijos priežiūrą, kurį jis mokėjo pastaruosius trejus metus. Tačiau tuo tik prasidėjo teismų maratonas, kuris finišą turėtų pasiekti netrukus. Šį mėnesį byla bus atversta Aukščiausiajame Teisme.