A.Mickevičiaus gatvės 8-ojo namo patalpų savininkus turėjusios suvienyti bendrijos dienos suskaičiuotos. Prieš aštuonerius metus įkurta bendrija išardoma.

Nesurenka pinigų remontui

„O ką daryti, jeigu bendrija nesugeba atlikti savo funkcijų“, – kalbėjo buvęs namo savininkų bendrijos, o dabar bendrijos likvidavimo komisijos pirmininkas Vytas Girdauskas.

Iš viso namo patalpas valdo 54 savininkai. Didžioji dalis jų pritarė, kad reikia rinkti pinigus būtiniesiems namo remonto darbams, tačiau kai atėjo laikas mokėti, šią prievolę atliko tik kas dešimtas jų. O vien kiauro kaip rėtis stogui remontuoti reikia 200 tūkst. litų.

Prieš šešiasdešimt metų statytas namas ilgą laiką tarnavo kaip Kauno statybos tresto bendrabutis. Vėliau trys pirmieji aukštai buvo paskirti administracinėms patalpoms, o ketvirtasis aukštas taip ir liko bendrabučio tipo aukštu su bendromis virtuvėmis ir sanitariniais mazgais.

Nemaža dalis patalpų išnuomotos, o ir name dirbantys ir gyvenantys savininkai jį labiau laiko ne nuolatine darbo ar gyvenimo vieta, o laikinu prieglobsčiu. Todėl sąžiningai bendrijai mokesčius mokančių – mažuma.

„Tokiais atvejais reikalingas prievartos mechanizmas. Teoriškai toks mechanizmas yra, nes numatytos baudos už namo nepriežiūrą, tačiau realiai jis neveikia. Todėl mums liko vienintelis sprendimo variantas – likvidacija“, – aiškino V.Girdauskas.

Apsimoka ne visada

Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius pasakojo, kad nesutarimų namų savininkų bendrijose pasitaiko, tačiau jie prie bendrijos likvidavimo priveda labai retai.

A.Andriulevičius pripažino, kad kai kuriais atvejais daugiabučio gyventojams kur kas paprasčiau nekurti bendrijos, o visiems namo priežiūros darbams samdyti administratorių.

„Būna taip, kad gyventojai įkuria bendriją, o paskui viskuo rūpinasi tik bendrijos pirmininkas, nes visiems kitiems namo reikalai neberūpi. Prasideda konfliktai. Žmonės nebenori pyktis su kaimynais, todėl ir samdo kažką iš šalies, pavyzdžiui, administratorių“, – kalbėjo A.Andriulevičius.

Namų savininkų bendrijų kūrimosi tempai Kaune yra gerokai sulėtėję. Daugelis aktyvių savininkų namų bendrijas jau yra įkūrę.

Likviduoti sunkiau nei įkurti

V.Girdauskas tikisi, kad bendrijos likvidavimo procesas baigsis kuo greičiau, tačiau kiek laiko tai gali užtrukti, spėti sunku. Bendrijos likvidavimo procesas toks pat, kaip ir likviduojant bet kokį kitą juridinį asmenį.

V.Girdausko teigimu, bendrija niekam nėra skolinga, tačiau bendrijai skolingi kai kurie namo savininkai. Dėl to jau teko kreiptis į teismus.

Bendriją privedė prie bankroto

„Nemanau, kad mes esame išskirtiniai. Su tokiomis problemomis susiduria daug bendrijų. Skirtumas tik tas, kad jos dar nesiryžo žengti žingsnio likvidavimo link“, – įsitikinęs V.Girdauskas.

Lietuvoje žinomas ne vienos daugiabučių namų savininkų bendrijos bankroto atvejis. Vienai tokiai bendrijai Vilniuje vadovavęs Rolandas (redakcijai pašnekovo pavardė žinoma) pasakojo, kad prie bankroto privedė piktybiškai mokesčių nemokėję gyventojai.

„Lietuvos teismai tokias piktybinio nemokėjimo bylas sprendžia kelerius metus. Per tą laiką tos skolos bendriją ir privedė prie bankroto“, – pasakojo Rolandas.

Bendrijos ėmėsi bankroto administratorius, o gyventojai kreipėsi Vilniaus savivaldybę, kad ji parinktų administratorių.

Mindaugas Steponavičius

blogabendrija.lt įkūrėjas, teisininkas

Šis pavyzdys parodo vieną iš bendrijų trūkumų: reikia greitai ir brangiai remontuoti stogą, o surinktų lėšų nėra. Tuo metu administratoriai darbus daro savo lėšomis. Žinoma, administratorius nelygu administratoriui, bet tikėtina, kad didelį darbo stažą turintis administratorius ir paskolas lengviau gauna, ir rangovai į jį kitaip žiūri negu į bendriją iš 50 savininkų, kurių mokumas kelia klausimų. Administratorius neturi pasirinkimo – jis privalo užtikrinti būtiną namo priežiūrą. Jis negali pasiaiškinti, kad neturi pinigų. Jei administratorius neatlieka būtinų remonto darbų, savivaldybė turi teisę naikinti jo įgaliojimus.