Nusprendusi neįgalią dukrą leisti į Valdorfo mokyklą, kaunietė apstulbo išgirdusi, kad esą tokie vaikai sugriautų jų koncepciją. Tradicinėje švietimo įstaigoje mergaitė ištvėrė neilgai, nes sulaukė patyčių.

Kentė du mėnesius

"Negalėjau žiūrėti, kaip kenčia mano vaikas. Grįžusi iš mokyklos, ji išsiliedavo ant mūsų, nes vaikai kasdien tyčiodavo iš jos, užgauliodavo", – graudinosi keturių vaikų mama Audronė Tuminauskienė. Po dviejų mėnesių mokslų M.Mažvydo vidurinėje mokykloje mama ryžosi dvylikametei negalią turinčiai dukrai Marijai (mergaitės tikrasis vardas pakeistas) ieškoti kitos mokyklos.

Anot mamos, Marija puikiai randa kalbą tiek su mokytojais, tiek su mažesniais vaikais. "Tik nedavė jai Dievulis proto mokslams", – liūdnai skėstelėjo rankomis moteris, dar pavasarį pradėjusi ieškoti mokyklos dukrai.

Mergaitę nuolat konsultuojantys specialistai vasarą patarė rinktis pagal Valdorfo pedagogiką dirbančią mokyklą. Deja, likus kelioms dienoms iki rugsėjo 1-osios, mama sužinojo, kad Kauno Valdorfo mokykla mergaitės nepriims.

A.Tuminauskienė dar birželio pradžioje su dukra Marija susitiko su M.Mažvydo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Valdorfo klasių ugdymo reikalams Zita Juchneliene ir su klasės auklėtoja. "Nekilo jokių problemų. Atvežiau visus reikalingus dokumentus, kurių reikia priimant į mokyklą. Tik mane perspėjo, kad galbūt mokykla taps privati", – prisiminė Marijos mama.

Likus porai dienų iki rugsėjo 1-osios, A.Tuminauskienė sulaukė skambučio iš Valdorfo mokyklos. "Informavo, kad mokykla tapo privati, kad reikės mokėti 1200 litų, ir liepė atvykti į pedagogų kolegijos posėdį", – pasakojo moteris. Nuvykusi į mokyklą A.Tuminauskienė sužinojo, kad čia nedirbs nei socialinis pedagogas, nei logopedas, nei mokytojo padėjėjas, todėl mergaitė, kuriai reikalinga adaptuota mokymo programa, Valdorfo mokykloje mokytis negalės. "Man buvo pasakyta: jei mes visus tokius vaikus priimsime, žlugs mūsų koncepcija", – neslėpė nuoskaudos tuomet šoko ištikta mama.

Geriausia nieko nežinoti

"Jiems buvo neįdomu, kur mums dėtis ir kokia mokykla mus priims rugpjūčio 31-ąją. Mokyklos vadovas Algirdas Ališauskas tik paaiškino, kad jie turi galimybę rinktis mokinius", – stebėjosi A.Tuminauskienė.

Tada, kai staiga reikėjo ieškoti kitos mokyklos dukrai, R.Tuminauskienei teko gerokai pasistengti, kad atgautų Marijos dokumentus.

"Paprašiau, kad Valdorfo mokykla parašytų pažymą, jog nepriima dukros į mokyklą rugpjūčio 31-ąją. Norėjau turėti bent kažkokį argumentą, dėl ko tik prasidėjus mokslo metams susirūpinau vaiko mokykla. Man paaiškino, kad Valdorfo mokykla nieko neskolinga ir jokių dokumentų neturi", – apie savo rūpesčius pasakojo kaunietė. Ji kreipėsi pagalbos į Švietimo ir ugdymo skyrių. Galiausiai Marijos pradinės mokyklos pažymėjimas ir pirmasis bylos lapas atsirado. Visų kitų dokumentų kopijas teko dar kartą pasidaryti.

"Juk galėjo paprastai žmogiškai pasakyti, kad kažkur tie dokumentai pasimetė, padėti surasti mergaitei kitą mokyklą", – svarstė A.Tuminauskienė.

Dėl tokios situacijos kaunietė raštu kreipėsi į miesto merą Andrių Kupčinską, o praėjus beveik dviem mėnesiams gavo atsakymą iš Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono. Rašte paaiškinta, kad savivaldybė neturi jokios įtakos Valdorfo mokyklai ir negali skirti jokios nuobaudos vadovui, nes mokykla yra nevalstybinė. "Aš nekerštauju, tik noriu, kad mokyklų direktoriai suprastų, jog nėra Dievo vietininkai, todėl negali su vaikais ir jų tėvais taip elgtis", – liūdnai šyptelėjo A.Tuminauskienė.

Rūpėjo įsikūrimo reikalai

Kauno Valdorfo mokyklos vadovas Algirdas Ališauskas tikino apie A.Tuminauskienės prašymą priimti Mariją į mokyklą sužinojęs rugpjūčio 29 ar 30 d., kai buvo šaukiamas pedagogų kolegijos posėdis. "Būsimos penktos klasės mokytoja pasakė, kad yra toks prašymas", – patikslino vadovas.

A.Ališauskas aiškino, kad Valdorfo mokykla kaip nevalstybinė įstaiga buvo įsteigta tik birželio 28-ąją, o iki tol M.Mažvydo mokykloje buvo komplektuojamos pagal Valdorfo pedagogiką dirbančios klasės. Anot vadovo, nevalstybinė mokyklos statuso nuspręsta siekti dėl to, kad vaikų tėvai buvo nepatenkinti M.Mažvydo mokykloje veikiančiomis klasėmis.

"Toje klasėje yra du anksčiau atėję vaikai, kurie, sakyčiau, nėra lengvi vaikai. Jie prisitaikė, nėra didelių problemų. Bet kai naujas vaikas ateina, visada sunku. Mes priėmėme sprendimą, kad esame nepasirengę priimti vaiką su adaptuota mokymo programa", – paaiškino A.Ališauskas. Jis pakartojo tai, ką buvo sakęs ir A.Tuminauskienei: mokykloje nėra socialinio pedagogo, logopedo, todėl mergaitei padėti neįmanoma.

Užsiminus, kad Marijos mama sutiko su tokiomis sąlygomis, nes mergaitę nuolat konsultuoja specialistai kitose įstaigose, ir rinkosi būtent šią mokyklą dėl Valdorfo pedagogikos, mokyklos vadovas laikėsi savo pozicijos. "Aišku, man ta situacija irgi nemaloni. Nemalonu, kad tai nutiko", – bandė teisintis Valdorfo mokyklos vadovas.

Paklaustas, kur dingo mergaitės dokumentai, A.Ališauskas gynėsi nematęs jų. "Jeigu dokumentų nėra, mes absoliučiai niekuo dėti. Reikėtų klausti pavaduotojos, kuri dirbo M.Mažvydo mokykloje, nes ji jokių dokumentų neperdavė", – tikino pedagogas.

Ne mano daržas

"Tikrai negražiai buvo pasielgta su ja. Humanistinės pedagogikos atstovai taip negali daryti", – neslėpė savo pasipiktinimo M.Mažvydo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Z.Juchnelienė.

Pedagogė neslėpė priėmusi A.Tuminauskienę ir jos dukros dokumentus, kuriuos vėliau perdavė būsimos mergaitės klasės auklėtojai. Pasak Z.Juchnelienės, mokytoja neturėjo nieko prieš tą mergaitę, bet privati tapusios Valdorfo mokyklos pedagogų kolegija nusprendė kitaip.

"Visiems mums paprasčiau neturėti problemų. Aš tik nesuprantu, kodėl Valdorfo mokyklos vadovas nesikreipė į mus? Gal būtume radę išeitį?" – svarstė Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Jis tikino nežinojęs apie šiemet įsikūrusioje Valdorfo mokykloje kilusią problemą, nes savivaldybė nėra šios mokyklos steigėja, tačiau užsiminė, kad, susidarius tokiai situacijai, buvo galima padėti tiek šeimai, tiek mokyklai.