Vilniaus savivaldybė tabore gyvenantiems čigonams nori nemokamai atvežti malkų, tačiau siūlomų rąstų šie neima ir reikalauja pinigų. Nieko keisto, mat už kvaišalus malkų ir atveža, ir priskaldo narkomanai.

Užsimanė briketų

Į trinkas nesupjauti ir nesukapoti rąstai Kirtimų tabore gyvenantiems čigonams neįtinka. Nors medžius, kuriais būtų galima šildyti taboro trobas, savivaldybė pristatytų nemokamai, čigonai norėtų gauti medienos briketų. O dar geriau – grynųjų pinigų. Savivaldybė tokių reikalavimų vykdyti neketina.

"Kiekvienai Kirtimų taboro šeimai atvežtume nepjautų malkų, priklausomai nuo šeimos sudėties. Tačiau malkų jie nenori. Jie nori gauti pinigų, tačiau tikrai negaus", – dienraštį tikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas.

Pasak jo, iš miesto biudžeto lėšų tikrai nebus perkami ir medienos briketai.

Pasiūlymas galioja

Nors savivaldybės ir taboro bendruomenės derybos dėl malkų sustojo taip ir neradus abiem pusėms priimtino varianto, V.Dastikas tikino, kad bet kuri čigonų šeima gali kreiptis į miesto valdžią ir malkų tikrai gaus.

"Niekas nebus nuskriaustas. Šis geranoriškas savivaldybės pasiūlymas galioja, visos taboro šeimos gali kreiptis, ir malkos bus pristatytos", – aiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Tiesa, jo teigimu, valdininkams sunkiai sekasi bendrauti su atskiromis Kirtimų taboro šeimomis, nes derybose su savivaldybe visą laiką dalyvauja tik dviejų čigonų interesams neva atstovaujančių bendrijų vadovai, kurie į jokius kompromisus nesileidžia.

Lietuvos čigonų bendrijos "Čigonų laužas" pirmininkas Josifas Tyčina dienraščiui aiškino, kad problemos nėra, o taboro gyventojai savivaldybės siūlomas malkas mielai priimtų, tačiau tik geras.

"Prieš keletą savaičių jie buvo atvežę labai gerų ir sausų malkų. Tokių norime. Bet būna, kad atveža šlapių rąstų. Ką su tokiais daryti?" – klausė J.Tyčina.

Vienas čigonų lyderių neslėpė, kad medienos briketai taboro bendruomenei patiktų kur kas labiau nei paprasti rąstai. "Žinote, yra moterų, vyresnių gyventojų. Jiems sunku tuos rąstus pakelti, sukapoti", – kalbėjo J.Tyčina.

Mišką kerta narkomanai

Kodėl Vilniaus čigonai elgiasi priešingai sveiko proto logikai ir neima nemokamai siūlomų malkų, kurios iki taboro dar būtų ir atvežtos, paaiškinti gali Panerių girininkas Petras Kutulskas. Jo vadovaujamos girininkijos miškininkai jau seniai kovoja su nelegaliais miško kirtėjais.

"Tie dalykai niekur nedingsta. Miškas kertamas, niekas nesikeičia. Ir nesikeis, kol taboras bus toje vietoje", – neabejojo P.Kutulskas.

Jo teigimu, medžius netoli žaliuojančiuose Panerių miškuose dažniausiai vagia net ne patys čigonai, o kvaišalų dozės į Kirtimų taborą keliaujantys narkomanai. Jei neturi pinigų, už narkotikus čia galima atsiskaityti ir malkomis. "Niekam ne paslaptis, kad toks atsiskaitymas natūra čia paplitęs", – teigė girininkas.

Anot P.Kutulsko, problemų Panerių miškuose kyla ne tik dėl vagiamos medienos. Narkotikų ieškantys taboro klientai miške nuolat sukelia gaisrus, šiukšlina, o neretai ir dozę susileidžia kur nors pakrūmėje.

Visko nori už dyką

Ankstesniais metais savivaldybė malkoms taborui skirdavo apie 20 tūkst. litų. Panaši suma numatyta ir šiemet.

Vilniaus valdžia čigonams nemokamai pristato ne tik malkas. Taboro gyventojai nemoka ir už vandenį – jis savivaldybei kasmet atsieina apie 30 tūkst. litų.

Čigonų nesužavėjo ir valdininkų sumanymas vietoj nelegalių lūšnų pastatyti vagonėlius. Tačiau tokie vagonėliai šildomi tik elektra, o už ją čigonams tektų mokėti patiems.

Kol savivaldybė suka galvas, kaip spręsti socialines čigonų problemas, Kirtimų tabore klesti prekyba narkotikais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, Vilniaus pakraštyje įsikūrusiame romų tabore nuolat narkotinių medžiagų perka apie 1300 žmonių.