Nemuno salos urbanistinės idėjos konkurse varžosi 20 darbų. Jų autoriai sprendė, kaip geriau išnaudoti unikalią Kauno teritoriją, tad pasiūlymų spektras itin platus. Daugelyje darbų – statiniai.

Pareiškė užuojautą komisijai

Artimiausiu metu turi išaiškėti komisijos verdiktas. Trijų geriausių vietų laimėtojams bus išmokamos premijos po 10 tūkst. litų, penkiems dalyviams bus skiriamos paskatinamosios premijos po 4 tūkst. litų. Neaišku, ar kuris iš projektų virs realybe, nes konkurso iniciatorė – miesto savivaldybė – neįsipareigoja sudaryti sutarties su nugalėtojais dėl tolesnio projekto plėtojimo.

Konkurso sąlygose teigiama, kad sala formuojama kaip atvira visuomeninė erdvė ar erdvių sistema su būtinais aptarnavimo objektais, dominuojančiais visuomeninės paskirties objektais.

Vakar buvo viešai svarstomi Nemuno salos urbanistinės idėjos paieškos konkursui pateikti darbai, savo vertinimus išsakė recenzentai – architektai Kęstutis Kisielius, Mindaugas Grabauskas ir Vytautas Petrušonis.

Projektus recenzentai suskirstė į grupes pagal užstatymo laipsnį. Nedidelėje dalyje projektų Nemuno sala palikta žalia, išskyrus būtinus parko aptarnavimo statinius. Nemažai darbų autorių salą regi gana gausiai užstatytą. Pasiūlyta ir tarpinių variantų – dalis salos su masyviais pastatais, o didesnė jos dalis lieka.

"Užuojauta komisijai – jos laukia labai sunkus darbas", – pastebėjo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto profesorius Jonas Venckūnas. Jis, jei būtų komisijos narys, palaikytų projektą, minimaliai įleidžiantį į salą pastatus ir paliekantį pakankamai erdvės poilsiui gamtoje.

Architektūros profesorius Vladas Stauskas priminė, kad neseniai buvo atlikta kauniečių apklausa ir maždaug pusė respondentų Nemuno salą nori matyti žalią ir gyvą. Tai yra, su atvirais baseinais, sporto aikštėmis, nedidelių laivų prieplauka, čiuožyklomis, kavinėmis.

Klasikiniai parkai nesužavėjo

Architektų darbuose pasiūlymai – įvairiausi: ir realūs, ir sunkiai įgyvendinami. Vieni norėtų saloje pastatyti Naujamiesčio mastelio statinių kvartalą, tačiau vietoje gatvių siūlo įrengti vandens kanalus. Viename darbų kone visa salos teritorija užstatyta, tačiau statinių stogai apželdinti.

Futurizmu kvepiančiuose projektuose – oro keltuvai, atvežantys miestiečius į salą, taip pat sraigtasparniai, vandens taksi.

Ne viename darbe siūloma pastatais apstatyti esamą kanalą, ir ne tik iš salos, bet ir Karaliaus Mindaugo prospekto krantinės pusės.

Recenzentus nustebino vieno projekto idėja pastatus įtaisyti toje salos pusėje, kurioje statoma arena. Statiniais siūloma perlipti į kitą Karaliaus Mindaugo prospekto pusę ir išspręsti neužbaigto "Respublikos" viešbučio bei aplinkinių apleistų teritorijų likimą. Likusi sala liktų nepaliesta statybininkų.

Kai kurie žalieji salos projektai, siūlantys išsaugoti salą, panašią į esamą, ekspertų nesužavėjo. Tai, pasak jų, klasikinio parko variantai, o iš architektų tikėtasi kažko originalaus, naujo ir kartu reprezentuojančio Kauną.

Tiesa, vienas mažiausiai į statybas pretenduojantis projektas pavadintas išskirtiniu, nes jį įgyvendinti kainuotų pigiausiai, sunkmečiu tai būtų pats realistiškiausias darbas. Jame – tiesiog sutvarkomas egzistuojantis parkas, įrengiami takai, valčių prieplauka, aptarnaujamieji objektai.

Užsienietiški prototipai

Recenzentai komentavo ne tik urbanistinius sprendimus, bet ir salai siūlomas funkcijas. Architektai čia mintimis stato kongresų rūmus, mokslo, kultūros įstaigas, gyvenamuosius kvartalus, administracinius pastatus, uždarus ir atvirus baseinus, amfiteatrą, restoranus, viešbučius. Bene labiausiai suabejota, ar čia reikėtų gyvenamųjų namų, nes tada iš salos būtų išstumti kitų miesto dalių gyventojai.

Vieno recenzentų lietuvišku Disneilendu pakrikštytame projekte siūloma sukurti etnografines sodybas, kurios trauktų atvykti ne tik kauniečius, bet ir kitų miestų gyventojus.

Kaunietiškame "Manheteno salos" variante dangoraižiai, pasak recenzentų, imituotų didmiestį. Tačiau projekto autoriai esą neįtikino, kad tokia milžiniška invazija į salą išties yra reikalinga.

Kupinas kaunietiškos nostalgijos projektas – su plačiu kanalu, padalijančiu salą į žalią ir užstatytą. Į kanalą galėtų įplaukti ir didesni laivai. Recenzentai neslėpė žinantys, kieno tai darbas, nes tokia salos plėtojimo vizija buvo sukurta daug seniau. "Pasiskolintas" idėjas galima matyti ir kituose darbuose.

Per salą nusidriekiantis kraujo arterijos formos darinys vertintojams buvo ypač netikėtas ir sykiu pelnė recenzentų simpatijas. Darbas pavadintas originaliu, ekscentrišku, dramatišku, fantastišku. Neabejota, kad, jį įgyvendinus, jis būtų išskirtinis ne tik Lietuvoje.

Išsamiau apie Nemuno salos urbanistinės idėjos konkurso darbus skaitykite šeštadienio "Kauno dienoje".