Pastaruoju metu Vilniuje ėmė veikti daug modernių, interaktyvių ir pagal paskutinį mados šauksmą įrengtų muziejų, tačiau žmonės retai tai pastebi. „O be reikalo!“ – sušunka muziejų entuziastas Vilius Lunevičius ir pasišauna žurnalistams aprodyti įdomiausius, tačiau neretai daugeliui mažai žinomus sostinės muziejus.

Aplankė šimtus muziejų

Vokietijoje per metus į muziejus parduodama daugiau bilietų negu į futbolo rungtynes. Lietuvoje kultūros objektai su sportu, ypač antrąja religija vadinamu krepšiniu, nė negali lygintis.

Iš 2,5 mln. žmonių, kasmet apsilankančių įvairiose Lietuvos muziejuose, didžiausią dalį sudaro turistai ir užsieniečiai. Neką geresnė padėtis ir sostinėje.

Muziejų ekspozicijų kūrėjas ir specialistas V.Lunevičius yra, ko gero, daugiausia pasaulio muziejų aplankęs vilnietis. Kartais nutinka taip, kad per vieną kelionę viename mieste jis šių ištyrinėja bent kelias dešimtis.

„Štai Paryžiuje, Berlyne esu apžiūrėjęs po keliasdešimt muziejų. Danijoje istoriniai muziejai labai vertingi, nes ši valstybė buvo mažai nuniokota karų ir juose yra išlikę daugybė eksponatų. Lietuvoje kas kita, iš čia veždavo visi kas netingėjo, todėl daug mūsų istorinio paveldo per pastaruosius porą šimtų metų atsidūrė kitose valstybėse“, – savo pasakojimą ir ekskursiją po primirštus, tačiau unikalius muziejus pradėjo V.Lunevičius.

Modernių technologijų erdvė

Vilniuje savo kultūrinį žygį V.Lunevičius pradeda nuo Jeruzalėje įsikūrusio Muitinės muziejaus. Pats vyriškis šią vietą mieliau vadina kontrabandos muziejumi – skamba intriguojančiai, o ir, neslėpkime, muitinė bei kontrabanda beveik neatskiriami dalykai. Gal todėl 2008-aisiais iš esmės rekonstruotas muziejus pasitinka lankytojus kiek neįprastai – dėžėmis.

„Dėžių, kuriomis visais laikais buvo gabenamos prekės, motyvas čia visur. O mūsų kelionė prasideda nuo LDK laikų, XV a. Jau tuomet, vos atsirado pirmosios muitinės, atsirado ir kontrabanda“, – pradėjo savo pasakojimą V.Lunevičius.

Tačiau stebina ne tiek istorija, kiek daugybė kultūrinėje erdvėje įdiegtų naujovių. Informacijos galima rasti ne tik iš spausdintiniuose aprašymuose, bet ir perskaityti jutikliniuose ekranuose. Dokumentų kopijos pateiktos ant specialios sintetinės drobės.

Muitininkų sukaupti eksponatai demonstruojami tikrame prekių konteineryje. Į šį kontrabandos kampelį mėgsta užsukti ir patys muitininkai.

„Pagal muitininkų sukauptą informaciją “Audi 80„ labiau slėptuvė ant ratų negu automobilis. Būtent šia transporto priemone dažniausiai nelegaliai gabenamos prekės. Ant sienos kabo plakatas, kuriame parodytos visos vietos, kur šiame automobilyje galima įrengti slėptuves. Kartais čia atkeliauja nauji muitinės darbuotojai, kad pamatytų kolegų patirtį“, – pašnekovas rodė vieną iš kontrabandos kampelio eksponatų.

„Gal atskiri eksponatai žmogui nieko nereikštų, tačiau kai jie yra tam tikroje erdvėje, suderinti tarpusavyje, – visai kas kita. Šis stulpas akivaizdus pavyzdys“, – dėstė ranka į metalinį Rusijos ir Prūsijos pasienio stulpą rodydamas V.Lunevičius.

Iš viso Muitinės muziejuje demonstruojama per 3 tūkst. įvairių eksponatų, susijusių su muitinės veikla skirtingais istorijos periodais. Galima pamatyti ne tik įvairių senienų, bet sužinoti gana konfidencialios informacijos, pavyzdžiui, tarpukario muitininko atlyginimo dydį.

„Žmogus uždirbdavo 300 litų, kai karvė kainuodavo 70 litų. O kiek dabar? 1500 litų? Pridėkime dabartines pragyvenimo kainas, infliaciją ir sužinosime, kur slypi korupcijos šaknys“, – svarstė V.Lunevičius.

Žmogus kūrėjas ir griovėjas

Tuskulėnų memorialinis muziejus savo duris lankytojams atvėrė visai neseniai, praėjusių metų rugsėjį. Viename Tuskulėnų dvaro komplekso pastatų, vadinamajame Baltajame dvarelyje, ir įrengta ekspozicija, susijusi sovietmečio represinių žinybų nusikaltimais.

1944–1947 m. čia buvo slapta užkasti NKGB-MGB vidaus kalėjime ir Vilniaus apylinkėse nužudyti antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojai ir jų vadai, dvasininkai, 1941 m. birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajovos (Lenkija) kovotojai ir kiti asmenys, neįtikę sovietiniam totalitariniam režimui.

„Čia buvo užkasta per 800 žmonių, kuriuos pokario metais sušaudė KGB kalėjimo rūsiuose. Dauguma jų per pastarąjį dešimtmetį vykdytus kasinėjimus buvo rasti ir perlaidoti netoli esančiame kolumbariume, o čia, Baltajame dvarelyje, duris atvėrė muziejus“, – dėstė V.Lunevičius.

Nors muziejaus erdvė nedidelė – vos keturi kambarėliai, apsilankiusiam prieš akis prabėga kelių amžių istorija. Nuo to laiko, kai šioje vietoje prieš daugelį šimtmečių veikė plytų deginimo krosnis, iki dienų, kai vieni žmonės pasirinkę būti budeliais žudė kitus, budeliais tapti nepanorusius.

„Čia interaktyvioji memorialinio muziejaus dalis, kur jūs pats galite tapti kūrėju“, – į sienos ertmėje sumontuotą ekraną ir prie jo išbertą smėlio plotelį ranka parodė V.Lunevičius.

Paspaudus specialų mygtuką galima ant smėlio ranka ar čia pat padėtais pagaliukais per 20 sekundžių sukurti piešinį. Vėliau jūsų kūrybos vaizdo medžiaga atsiduria muziejaus interneto svetainėje, o jūs galite šiuo vaizdu per socialinius tinklus dalytis su draugais ir pažįstamais.

Kituose dviejuose kambarėliuose interaktyvumo mažiau, tačiau galima pamatyti nužudytųjų ir žudikų akistatą – iš dviejų viena priešais kitą fotografijų žvelgia budelis ir auka.

Regis, taip lankytojas tučtuojau verčiamas pasirinkti, kieno jis pusėje. Kita vertus, tokį įspūdį gali sukelti ir didžiulės fotografijos, kuriose visu ūgiu pavaizduotos realios istorinės asmenybės, šalia pateikiamos jų biografijos su faktais, kaip asmuo žudė arba buvo nužudytas.

„Muziejuje nenorėta verkšlenti ir skųstis, kad mus žudė, šaudė. Čia tiesiog parodyta, kad visais laikais žmonės galėjo rinktis, kuo jie nori būti – kūrėjais ar griovėjais. Manau, šis klausimas aktualus ir šiandien. Ateinate, pamatote ir apsisprendžiate, kurioje jūs pusėje, ką renkatės – kurti ar griauti. Ir kito pasirinkimo nėra“, – pristatė muziejaus ekspozicijos misiją V.Lunevičius.

Daug ar mažai?

Tuskulėnų muziejuje nuo jo atidarymo jau spėjo apsilankyti 3 tūkst. žmonių. Dienraščio pašnekovas įsitikinęs, kad žmonių galėtų būti gerokai daugiau.

„Sunku pasakyti, keli tūkstančiai lankytojų yra daug ar mažai. Pavyzdžiui, Anykščiuose įsikūrusiame Arklių muziejuje per metus apsilanko 60 tūkst. Greičiausiai daugelis čia atvyksta šiltuoju metų laiku, tad, spėju, būna mėnesių, kai apsilanko po 12 tūkst. ir daugiau. O čia muziejus Vilniaus centre ir per tris mėnesius sulaukia 3 tūkst. žmonių“, – regis, į klausimą apie lankytojų, norinčių geriau išmanyti mūsų istoriją, skaičių V.Lunevičius siūlo atsakyti patiems.

Į diskusiją apie lankytojus įsitraukę šio muziejaus darbuotojai įsitikinę, kad koją pakiša Tuskulėnų parke veikiantys teniso aikštynai. Šie užstoja vaizdą į patį muziejų ir dažniausiai jo nepasiekę žmonės pasuka atgal. „Tačiau šis muziejus turi didelį pranašumą – dirba šeštadienį“, – pabrėžė viena darbuotojų.

Didžiausias – Energetikos muziejus

Kultūringo ir įdomaus pažintinio poilsio ieškantiems vilniečiams ir miesto svečiams V.Lunevičius pataria aplankyti ir daugiau šiuolaikiškų, bet menkai pažįstamų, sostinės muziejų.

„Būtinai verta pamatyti Pinigų muziejų. Jo ekspozicijos, dizainas tikrai maloniai nustebins. Tai verta dėmesio įstaiga. Vertas dėmesio Tolerancijos centras, kuriame šiuo metu veikia Samuelio Bako – berniuko, išgyvenusio Vilniaus geto vargus, tapusio dailininku ir išvykusio gyventi į JAV, darbų paroda. Tai nedidelės erdvės, kuriose galima atrasti tikrai unikalių dalykų“, – rekomendavo V.Lunevičius.

Ieškantys didelių erdvių ir interaktyvių pramogų pasirinkimą taip pat turi – gali keliauti į Energetikos ir technikos muziejų. Jo patalpos įspūdingos – 5 tūkst. kv. m.

„Čia visko yra ir džiugu, kad muziejus nestovi vietoje, jo ekspozicija nuolat atnaujinama. Per pastaruosius dvejus metus ji gerokai pasipildė, yra ką veikti vaikams, labai geras elektrinės maketas. Nors, aišku, tobulėjimui ribų nėra ir tikrai muziejus turėtų pamąstyti apie naujų eksponatų įsigijimą“, – apibendrino V.Lunevičius.

Muitinės muziejus

Jeruzalės g. 25

Tel.: 8 (5) 279 6346

Darbo laikas:

pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.30–16 val., penktadieniais 8.30–15 val.

Įėjimas nemokamas. Dėl ekskursijų pageidautina iš anksto susitarti telefonu.

Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas

Žirmūnų g. 1N

Tel.: (8 5) 275 2547

Darbo laikas:

trečiadieniais–šeštadieniais 10–18 val., sekmadieniais 10–17 val.

Bilieto kaina – 6 litai

Pinigų muziejus

Adresas: Totorių g. 2 / 8

Tel. 8 (5) 268 0334

Darbo laikas:

antradieniais–ketvirtadieniais 9–16 val., penktadieniais 9–15 val. Švenčių dienų išvakarėse muziejaus darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda.

Įėjimas nemokamas.

Energetikos ir technikos muziejus

Rinktinės g. 2

Tel.: 8 (5) 278 2085

Šeštadienis – Vaikų diena, vaikams iki 16 metų bilietai nemokami.

Darbo laikas:

antradieniais, trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais 10–17 val., ketvirtadieniais 10–19 val.

Bilieto kaina:

suaugusiesiems – 10 litų,

moksleiviams, studentams, pensininkams, kariams – 5 litai,

neįgaliesiems, vaikams iš socialiai remtinų šeimų – 2 litai.

Tolerancijos centras

Naugarduko g. 10 / 2

Tel.: 8 (5) 231 2357

Darbo laikas:

pirmadieniais–ketvirtadieniais 10–18 val.,

penktadieniais, sekmadieniais 10–16 val.

Bilieto kaina:

suaugusiesiems – 5 litai,

moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 litai,

vaikams iki 7 metų ir neįgaliesiems – nemokamai.