Pereiti į pagrindinį turinį

Netikros riaušės Pravieniškėse numalšintos be staigmenų

2013-02-22 19:00
Netikros riaušės Pravieniškėse numalšintos be staigmenų
Netikros riaušės Pravieniškėse numalšintos be staigmenų / Artūro Morozovo nuotr.

Viešojo saugumo tarnybos pajėgos šiandien pademonstravo, kaip elgtųsi kilus riaušėms pataisos namuose. Veiksmas vyko didžiausioje įkalinimo įstaigoje Lietuvoje, Pravieniškėse, kurioje šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau kaip 3 tūkst. nuteistųjų.

Dalyvių gausa

Per 20 metų, kai įkurta Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos įkalinimo įstaigose įvyko 13 susirėmimų su kaliniais. Penkerios riaušės kilo Pravieniškėse, kur vakar ir vyko parodomosios pratybos.

Jose dalyvavo 250 viešojo saugumo pajėgų pareigūnų, 120 Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų, Karinių oro pajėgų sraigtasparnis ir ugniagesiai.

Šimtas M.Romerio Kauno policijos fakulteto studentų imitavo nuteistuosius, kurie pataisos namuose kėlė riaušes, priešinosi įkalinimo įstaigos pareigūnams ir bandė iš jos pabėgti. Malšinant tariamų nuteistųjų neramumus, pareigūnai panaudojo specialųjį transportą ir sraigtasparnį.

Riaušių legenda

Pagal pratybų legendą nuteistieji sukilo pataisos namuose, užsibarikadavo ir ėmė kelti savo reikalavimus. Pataisos namų administracija apie ekstremalią situaciją pranešė Viešojo saugumo tarnybai. Keli pataisos namų darbuotojai buvo paimti įkaitais.

Pratybos vyko ne pačiuose Pravieniškių pataisos namuose, kur gyvena nuteistieji, o šalia esančioje darbo teritorijoje. Ten esantys įvairiam darbui pritaikyti angarai ir šiandien tiesiog stūksantys pastatai priminė filmuose matytus vaizdus: aukštos tvoros, apraizgytos aštriomis vielomis, siauros praeigos tarp pastatų, atvira aikštelė ir tvora, kurią ne taip lengvai įveikti.

Pirmajame etape ginkluota tarnyba užspeitė nuteistuosius į vieną kampą. Neturėdami kur dėtis, pastarieji pasidavė, tačiau grupelė su paimtais įkaitais pasislėpė viename pastate. Sraigtasparniu buvo atskraidinta papildomų pajėgų. Nuteistiesiems pavyko išsireikalauti transportą ir, prisidengdami įkaitais, jie mėgino pasprukti.

Kelią bėgliams užstojo tanketės. Koordinuoti Viešojo saugumo tarnybos veiksmai lėmė, kad riaušininkai buvo paguldyti ant žemės.

Laiku pastebėti

Pratybas stebėjęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis neturėjo priekaištų tarnybai. „Tai, ką mačiau, man paliko gerą įspūdį“, – sakė J.Bernatonis. Jis pripažino, kad net ir pastebėtas pastabas išsakytų neviešai – silpnos vietos neturi būti žinomos tiems, kurie siektų jomis pasinaudoti.

„Nė vienose per 20 metų įkalinimo įstaigose įvykusiose riaušėse nežuvo žmogus. Tai rodo gerą tarnybos darbuotojų lygį“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

Į Pravieniškes ketinama perkelti ir Lukiškių tardymo izoliatorių. Šis Lietuvos miestelis taps neabejotinai didžiausiu įstatymams nusikaltusių šalies piliečių lopšiu. Saugumo tarnybos vadovai tikino, kad paskutinio sausį Alytaus pataisos namuose vykusio incidento net nevadintų riaušėmis.

„Pataisos namų administracija tik pastebėjusi pirmuosius neramumų požymius, kviečia mūsų tarnybą, todėl dažniausiai pavyksta užbėgti galimoms riaušėms už akių“, – dėstė Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Sergejus Madalovas.


Įsimintiniausios riaušės

Kaip didžiausios paskutinį kartą vykusios riaušės minimos 1997 m. sausio 15 d. Pravieniškių sustiprintojo režimo Pirmojoje pataisos darbų kolonijoje vykę neramumai. Riaušės kalėjimo žargonu vadinamos kipišu. Minimose riaušėse dalyvavo apie 300 iš 750 bausmę už sunkius nusikaltimus atliekančių nuteistųjų.

Riaušėms tramdyti į koloniją buvo įvesti Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariai (taip tuo metu buvo vadinama Viešojo saugumo tarnyba – red. past.) ir šarvuočiai. Pasigirdus iškviestos kariuomenės transporto priemonių sirenoms, nuteistieji nubėgo į gyvenamąsias patalpas ir ten užbarikadavo duris, laiptines, langus.

Užbarikaduotą korpusą apsupo kariai. Kariuomenė buvo įvesta naktį. Tik ryte, po gana ilgų derybų su Vidaus reikalų ministerijos vadovybe, riaušėse dalyvavę nuteistieji rytą išėjo į lauką ir pasidavė.

Už riaušių kurstymą šioje įkalinimo įstaigoje Kauno apygardos teismas nuteisė 21 šios kolonijos kalinį laisvės atėmimo bausmėmis nuo 5 iki 13 metų. Nuteistieji šį sprendimą apskundė Europos žmogaus teisių teismui ir laimėjo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų