Neįmanoma misija

Į "Vilniaus dienos" redakciją kreipėsi vienos nedidelės sostinės įmonės atstovai, susidūrę su, jų manymu, absurdiška situacija. Darbdavys, kuriam rūpi jo darbuotojų sveikata, apmokėjo jų ištyrimą dėl imuniteto tymams. Tyrimai parodė, kad trys darbuotojai imuniteto šiai ligai neturi. Dabar įmonės savininkai pasiruošę apmokėti ir šių žmonių skiepijimą. Tačiau problema – paskambinusi į įvairiausias sostinės gydymo įstaigas įmonės administratorė taip ir nerado, kur galima būtų tai padaryti. Miesto poliklinikos informavo, jog skiepija tik vaikus, kuriuos reikia skiepyti pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, o privačiuose skiepų kabinetuose išgirdo, kad vakcinų nuo tymų jos neturi ir tiksliai negali pasakyti, kada turės: vienos liepė skambinti kitą savaitę, kitos apskritai nieko konkretaus negalėjo pasakyti.

"Politikai ir medikai jau kurį laiką visais kanalais ragina skiepytis nuo tymų, tačiau norint pasiskiepyti ir net galint už vakciną susimokėti  paaiškėja, kad to padaryti žmogus negali, nes vakcinų tiesiog nėra. Teko girdėti, kad vakcinų privatūs skiepų kabinetai turi kai kuriuose mažesniuose miestuose. Vadinasi, dabar belieka skambinėti po visą Lietuvą, aiškintis, kas kur vakcinų turi, ir vežti žmones gal net į kitą šalies kraštą. Kaip suprasti tokią situaciją? Svarbu prigąsdinti kalbant apie ligos pavojų, raginti žmones būti sąmoningus ir rūpintis savo sveikata, o tada palikti likimo valiai?" – stebėjosi moteris.

Ragina skiepytis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad paskutinę balandžio savaitę Lietuvoje susirgusiųjų tymais per šiuos metus skaičius pasiekė 546, kai ankstesniais metais būdavo registruojama vos po kelis tymų atvejus, dažniausiai – įvežtinius.

Vytauto Petriko nuotr.

Daugiausia sergančių tymais užregistruota Kaune – net 244. Antras pagal sergamumą šia pavojinga liga yra Vilnius – čia šiemet jau susirgo 118 žmonių.

Didėjant susirgimų tymais protrūkiui, kaip ir dera  tokioje situacijoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina žmones būti sąmoningus ir skiepyti savo atžalas, o jei reikia – skiepytis ir patiems.

Anot ministro, labai svarbu, kad žmonės kritiškai vertintų viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie skiepus ir pasitikėtų mokslo įrodymais pagrįstomis tarptautinių ir nacionalinių organizacijų rekomendacijomis. Juk nuo tymų apsaugo tik skiepai.

Valstybė šia – vaikams skirta vakcina – negali rizikuoti ir dalyti jos bet kuriam, norinčiam pasiskiepyti.

SAM tinklalapyje teigiama, kad vaikai, kurie dėl kokių nors priežasčių nebuvo paskiepyti, taip pat suaugusieji, turėję kontaktą su sergančiuoju, siekiant suvaldyti susirgimų plitimą, nuo tymų skiepijami nemokamai. Vakcinos yra pakankamai. Abiem atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Taip pat teigiama, kad suaugusieji, kurie neskiepyti nuo tymų ir nepersirgę šia liga, gali pasiskiepyti mokamai privačiose gydymo įstaigose. Ar žmogus turi imunitetą tymams, parodo kraujo tyrimas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia, kad savo arba darbdavio lėšomis turėtų pasiskiepyti asmenys, kurie nežino, ar buvo skiepyti nuo tymų, kurie buvo skiepyti viena tymų vakcinos doze ir kurie yra nesirgę tymais.

Vakcinų nėra

Pasitikrinti, ar turi imunitetą tymams, nesudėtinga – tereikia išsitirti kraują. Padaryti tai vilniečiai gali bet kurioje poliklinikoje. Tiriantis privačioje gydymo įstaigoje už šį tyrimą teks sumokėti 16–20 eurų, vadinamojoje valdiškoje poliklinikoje – apie 12 eurų, ir atsakymo teks laukti apie porą savaičių. Taupantieji laiką ir pinigus gali kreiptis tiesiai į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją – sumokėti apie 9 eurus, pastovėti "gyvoje" eilėje, duoti kraujo ir nė vėliau kaip per 5–7 dienas sulaukti atsakymo, kuris nuramins arba sukels didelį galvos skausmą.

Mat nežinia, ką daryti, jei paaiškėja, kad imuniteto tymams neturite arba jis nepakankamas. Tiek sostinės poliklinikos, tiek ir privatūs medikų kabinetai informuoja, kad vakcinų turi, tačiau skiepija tik vaikus, kuriems priklauso skiepytis pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, arba asmenis, turėjusius kontaktą su sergančiuoju tymais. Kai kurios privačios gydymo įstaigos skiepija ir komercinėmis vakcinomis, t. y. sumokėjus už vakciną savo pinigais, tačiau tik pas juos prisirašiusius pacientus.

Paskambinus į kelis sostinėje veikiančius privačius skiepų kabinetus, paguodžiamų žinių išgirsti taip pat nepavyko – tik informaciją, kad net ir už pinigus paskiepyti jie negali, nes neturi vakcinos. Kada turės – tiksliai nežino ir į eilę iš anksto neregistruoja. Buvo pasiūlyta mėginti skambinti kitą savaitę.

Dar ne taip seniai vienas skiepų kabinetas siūlydavo užsisakyti vardinę tymų vakciną – pervesti į sąskaitą 45 eurus, nurodant, kas skiepysis (be teisės perleisti vakciną kitam asmeniui), ir laukti 10 dienų, kol vakcina bus atvežta.

Tiesa, vakcinos nuo tymų kaina – atskira tema. Sako, kad dar ne taip seniai, iki tymų protrūkio Lietuvoje, norint pasiskiepyti savo lėšomis, už vakciną reikėjo mokėti 25–30 eurų. Didėjant sergamumui tymais, kilus panikai ir išaugus vakcinos poreikiui, gerokai šoktelėjo ir jos kaina. Tad dabar už vakciną prašoma 45 eurų, dar 5–9 eurų – už gydytojo apžiūrą prieš skiepijimą, kuri yra privaloma.

O įdomiausia, jog privačių skiepų kabinetų atstovai net neslepia, kad vakcinų kainos didėja, didėjant norinčiųjų pasiskiepyti skaičiui. Kitaip sakant, puikus pasipelnymo iš žmonių baimės šaltinis.

Vakcinų pirks, bet nedalys

"Vilniaus dienai" pasidomėjus, kaip susidariusią situaciją vertina SAM atstovai, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė informavo, kad Lietuvoje šiuo metu ligonių kasų lėšomis nuo tymų skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (pirmoji dozė – 15–16 mėn., antroji dozė – 6–7 m.) Taip pat sąlytį su tymais sergančiu žmogumi turėję asmenys, kurie turi būti paskiepyti per 72 valandas, medicinos personalas, turėjęs kontaktą su pacientu, sergančiu tymais. Taip užkertamas kelias tolesniam tymų plitimui.

SAM atstovės teigimu, vakcinų šiam tikslui yra pakankamai. Tačiau valstybė šia – vaikams skirta vakcina – negali rizikuoti ir dalyti jos bet kuriam, norinčiam pasiskiepyti. Taigi, kai žmogus nori pasiskiepyti savo iniciatyva, jis turi kreiptis į gydymo įstaigas dėl komercinės vakcinos.

Tai, kad komercinių vakcinų, bent jau Vilniuje, rasti nėra lengva, ji paaiškino tuo, jog tymų protrūkiai vyksta ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, dėl to skiepų paklausa yra išaugusi ir gamintojai tiesiog fiziškai negali daug jų vienu metu pagaminti. Todėl žmonėms tenka palaukti.

"Matydami situaciją, siekiame įsigyti daugiau skiepų valstybės mastu, ir šiuo metu Valstybinė ligonių kasa vykdo viešojo pirkimo procedūras vakcinai įsigyti. Kai tik paaiškės, kad pirkimas įvyko ir kada galime laukti pirmosios partijos, nedelsdami svarstysime, kokias dar žmonių grupes turėtume paskiepyti ligonių kasų apmokamais skiepais", – sakė ministerijos atstovė.

Vadinasi, jeigu valstybės lėšomis ir bus dar įgyta tymų vakcinų, norintieji pasiskiepyti savo lėšomis jų vis tiek nusipirkti negalės.

Paklausta, kaip vertina tai, kad privatūs skiepų kabinetai pelnosi iš žmonių baimės susirgti ir didina komercinių vakcinų kainas, N.Kuprevičienė teigė, jog valstybės lėšomis nefinansuojamos viešosios ir privačios gydymo įstaigos vakcinas perka vykdydamos viešuosius pirkimus ir atsižvelgdamos į vakcinos poreikį.