"Mes nevalėme tų ugnikalnių", – pacitavusi "Mažąjį Princą" pripažino psichologė doc. dr. Nida Žemaitienė savivaldybėje surengtoje konferencijoje apie paauglių savižudybes.
Kilus gaisrui, puolame gesinti ugnį, bet pamirštame, kad probleminis paauglių amžius niekur nedingsta.
Faktai verčia krūptelėti
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pripažįsta, kad Lietuvą šiurpina savižudybių statistika. "Po tų įvykių vyko pasitarimai savivaldybės administracijoje. Svarbu, kad tai neliktų tik tarp kabinetų sienų", – būtinybę surengti šią konferenciją grindė Visuomenės sveikatos biuro direktorė Asta Garmienė. Į ją sukviesti psichologai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, policijos pareigūnai, kitų su paaugliais dirbančių institucijų atstovai.
Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikų savižudybių gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse. Mūsų šalies vaikai – vieni nelaimingiausių. 15–17 metų amžiaus grupėje bent du paaugliai klasėje yra bandę žudytis. Kaip rizikos faktoriai įvardyti alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų vartojimas, patyčios ir smurtas mokyklose.
Šie ir kiti psichologės N.Žemaitienės pateikti faktai privertė krūptelėti ne vieną konferencijos dalyvį. "Daugelis dalykų vyksta ne taip, kaip turėtų vykti", – sakė pranešimą skaičiusi psichologė.
Padėti pernelyg neskubėjo
Po Kauną sukrėtusių paauglių savižudybių paaiškėjo, kad įvairios institucijos, tėvai, žurnalistai nežino, kaip elgtis tokiose situacijose. Nutylėti? Kalbėti? Ką ir kaip sakyti? Kur kreiptis pagalbos?
"Kauno dienos" žurnalistų pastangos tuomet surasti specialistų, galinčių patarti, kaip elgtis, kad savižudybės nepasikartotų, atsimušė tarsi į sieną. Ne vienas ir ne du psichologai atsisakė apskritai kalbėti ta tema. Kai kurie siūlė susitikti po savaitės ar dviejų. Skubiai sureagavo vos keletas specialistų.
Po pirmosios merginos žūties buvo perspėta: gali būti ir kita. Taip ir nutiko. Į vieną iš mokyklų išsiųsta komisija turėjo išsiaiškinti, ar mokykla padarė viską, kad mergaitė nenusižudytų. "Ne formalus įsikišimas ir ne patikrinimai čia reikalingi, o paprastas žmogiškas bendravimas ir patarimas", – tuomet "Kauno dienai" sakė psichologė N.Žemaitienė.
Popieriuje – formalus pliusas
Psichologė pripažįsta, kad dokumentuose beveik viskas yra padaryta, tačiau realiai situacija visiškai kitokia. Institucijos, kurios pirmiausia turi teikti pagalbą vaikams, pastariesiems nekelia pasitikėjimo. Vaikai nenori eiti pas mokyklų psichologus. Socialiniai pedagogai, anot N.Žemaitienės, yra tapę policijos vietininkais mokyklose, užuot teikę socialinę pagalbą mokiniams.
2000-aisiais sukurta savižudybių prevencijos strategija liko tik popieriuje. Vaikų ir jaunimo psichologinių krizių ir savižudybių prevencijos grupė buvo priversta sustabdyti veiklą dėl biurokratinių kliūčių. Idėjos autorės N.Žemaitienės teigimu, formaliai pliusą galima greitai uždėti, bet vaikų klausimai lieka neišspręsti.
"Nuskambėjome tuo, kaip žiūrime į Jaunimo liniją. Savanoriai teikia psichologinę pagalbą telefonu pačiu reikalingiausiu laiku – nuo šeštos vakaro iki septintos ryto. Tačiau jie balansuoja ant išnykimo ribos", – apgailestavo N.Žemaitienė. Lėšų veiklai Jaunimo linija susirenka per įvairius projektus. Ilgą laiką savanoriai patys nuomojosi 16 kv. m patalpas su kiauru stogu.
Trūksta ir susikalbėjimo
Į diskusiją įsitraukę konferencijos dalyviai kiekvienas gynė savo mundurą. Medikai teikia pagalbą nutikus nelaimei, mokytojai, policijos pareigūnai bendrauja su vaikais ir pirmiausiai gali pastebėti tuos, kurie linkę į savižudybes. Psichologai konsultuoja, kuria strategijas, leidžia knygas. Mokytojai dirba pagal galimybes, tačiau juos spaudžia didžiuliai darbo krūviai.
Tiek medikai, tiek psichologai, tiek socialiniai darbuotojai pripažino, kad veiklos grandinėje labiausiai trūksta tęstinumo ir susikalbėjimo.
"Kai kažkas nutinka, susigriebiame rūpintis prevencija. Kilus gaisrui, puolame gesinti ugnį, bet pamirštame, kad probleminis paauglių amžius niekur nedingsta", – priminė Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Raimunda Žiulytė.
Kaip vieną išeičių savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Diana Kaunienė pasiūlė įvairių institucijų atstovams burtis į darbo grupę ir pateikti bendrą projektą paramai gauti.
| Skubi pagalba | 112 |
|
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
|
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
| Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
|
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
|
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
| Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
| Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
| Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
| Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
|
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
|
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
| Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
| Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
|
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
|
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai