Lietuvos nacionalinis muziejus informavo, jog sutartis su tarptautinį konkursą laimėjusia įmone sudaryta gegužės 19-ąją.

„Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kalno tvarkymo klausimą ir užtikrino darbų tęstinumą“, – pranešime praėjusią savaitę teigė muziejus.

Pasak jo, įmonė įsipareigojo „kaip įmanoma greičiau“ pakoreguoti buvusį projektą siekiant išspręsti teisinius nesutarimus tarp institucijų dėl statybos leidimų.

Pasak muziejaus, naujasis projektuotojas turės atlikti korekcijas iš esmės jau parengtame projekte, o tą padaręs – gauti statybos leidimą.

Pastaruoju metu esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai strigo dėl muziejaus ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ – įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone pernai nutraukė sutartį.

Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kalno tvarkymo klausimą ir užtikrino darbų tęstinumą.

Muziejus tvirtina, kad vykdydamas darbus be minėto leidimo, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytus Europos Sąjungos pinigus.

Ginčą „Hidroterra“ su institucijomis dar sprendžia teisme.

Informuojama, kad projektavimo darbai vyks etapais, pradedant nuo blogiausios būklės kalno dalies – Aukštutinės pilies rūmų liekanų ir pietrytinės gynybinės sienos pagrindų bei pietrytinio šlaito.

Šios dalies galutinio sutvarkymo projektas turės būti parengtas atitinkamai per keturis ir šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, o kitų kalno šlaitų ir statinių projektavimas turi būti užbaigtas per dešimt mėnesių.

Projektuotojui gavus statybos leidimą bus pradėtos viešųjų pirkimų procedūros rangos darbams.

Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Po pertraukos dar viena nuošliauža užfiksuota šį pavasarį.

Muziejus tvirtina, kad žiemą dėl itin nepalankių orų pablogėjusi pietrytinės Gedimino kalno dalies būklė šiuo metu yra stabilizavusis, o įvykusi nuošliauža sutvarkyta laikinomis priemonėmis.

„Kiti kalno šlaitai dabar yra stabilūs, taikomos laikinos stabilizavimo priemonės veikia efektyviai ir pokyčių kalne nėra fiksuojama“, – tikina įstaiga.

Pasak jos, galiojanti ekstremalioji situacija leidžia muziejui nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno šlaituose vykstančius pokyčius. Juos iš anksto užfiksuoti leidžia nuolatos vykdoma fizinė vizualinė apžiūra ir veikianti šlaitų poslinkių bei statinių posvyrių stabilumo stebėjimo sistema.