Iš užsienio valstybių ir įvairių Lietuvos regionų į Prienų rajone surengtą pirmąjį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą suvažiavę dalyviai diskutavo apie Lietuvą ir apie tai, koks bus mūsų visų kuriamas XXI amžiaus modelis.

Mąstymą apversti kaip stiklinę

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime tūkstančiai jaunuolių ne tik užmezgė naujų pažinčių, pramogavo, bet ir aktyviai klausėsi žymių žmonių pranešimų, drąsiai su jais diskutavo, gvildeno Lietuvai ir pasauliui aktualias temas.

Dalyvauti visur buvo neįmanoma, nes nemažai renginių ir užsiėmimų vyko vienu metu. Pavyzdžiui, jei kai kam norėjosi išgirsti daug pasiekusio verslininko patarimų, negalėjo pamatyti tuo pat metu idėjas žarsčiusios kitos garsenybės.

Jaunimui skirtame festivalyje iš viso vyko daugiau kaip 100 diskusijų, susitikimų, buvo skaitomi įvairių sričių – verslo, politikos, mokslo, kultūros, sporto – pranešimai. Amžiaus cenzas nebuvo nustatytas, tad prie jaunimo galėjo prisijungti kas tik panorėjęs. Renginyje vyravo Lietuvos gyventojai, nors buvo girdėti ir kalbantieji lietuviškai su akcentu, taip pat buvo anglakalbių bei rusakalbių svečių.

Kai kurie renginiai vyko anglų kalba. Pilnut pilnutėlė palapinė prisipildė švytinčių jaunų veidų, norinčių išgirsti XXI amžiaus vizijas. Jas išsakė neeilinės asmenybės. Buvęs Kosta Rikos prezidentas, verslininkas, organizacijos, kovojančios su klimato kaita vadovas José María Figuerez, jaunuoliams siūlė paprastą formulę, kaip keisti pasaulį ir nustoti jį pereikvoti.

„Atsibudę ryte, užčiuopę problemą, spręskite ją kitaip, nei iki šiol“, – tarė jis ir apvertė ant stalo stovėjusią stiklinę dugnu į viršų.

Ką buvęs prezidentas turėjo galvoje? Jis ragino nedaryti to, ką daro daugelis jaunų žmonių: vos pradėję skintis gyvenimo kelią ima paskolas būstui, neišgalėdami perka ne pačius pažangiausius produktus ir taip toliau klampina Žemę.

J.M.Figuerez‘o įsitikinimu, bankai turėtų būti suinteresuoti išduoti paskolas tik tokiam būstui, kuris ir po 30 metų bus vertingas. Ateities būstas yra toks, kuris reikalingą energiją pasigamina pats. Toks būstas nedidina anglies dvideginio emisijų. Būtent toks būstas, kalbėjo buvęs Kosta Rikos prezidentas, turi būti šiandieninio, progresyvaus jaunimo taikinys.

Prireiks planetos „B“

Svečias iš Jungtinės Karalystės – profesorius, Londono komercinio smegenų centro (angliškai – think tank) „Z/Yen“ įkūrėjas ir pirmininkas Michael Mainelli tikino, kad ir mažesni miestai bei šalys yra pajėgūs rasti inovatyvius sprendimus, kurti ateities produktus. Jo nuomone, visko variklis yra rungtyniavimas.

Architektas Juergen Haepp, kuris Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Abu Dabyje, projektuoja pirmąjį anglies dvideginio į aplinką neišskiriantį miestą, įsitikinęs, kad ir kiti ateities miestai turės būti kompaktiški. Juose nereikės didelių išlaidų transportui, žmonės galės vaikščioti pėsčiomis, pastatai nereikalaus iš žemės gelmių išgaunamų produktų energijos.

Architektas atkreipė dėmesį, kad atsinaujinanti energija domina net tokią šalį, kaip JAE, kuri nesiskundžia naftos stygiumi. Jau dabar, perspėjo J.Haepp, mūsų planeta pereikvojama. Žmonija, jo įsitikinimu, gali perpus sumažinti vandens, elektros, kitų išteklių suvartojimą. Žmonių gyvenimo būdas taip pat turi iš esmės keistis.

Bene labiausiai provokuojantį pasiūlymą pateikė lietuvis verslininkas, dėstytojas, inovacijų entuziastas Vladas Lašas: „Kas dalyvausite ekspedicijoje į Marsą? Juk tai tas pats, kaip kadaise vykti ieškoti kitų žemynų“.

Pasak V.Lašo, greitai gali prireikti planetos „B“. „Silicio slėnius kuriantys žmonės dairosi į dangų bei į žvaigždes“, – nejuokavo lietuvis.

Sportas – tai kultūra

Kiekvienas pranešimas ir diskusija sulaukė nemažai susidomėjusiųjų. Sporto pasaulio atstovai gvildeno liūdną aktualiją: „Kodėl Lietuvos sporto lygis krinta?“

„Sportas yra ne krepšinis, ne futbolas ir ne boksas atskirai. Tai yra kultūra. Tą turi suprasti mūsų valdininkai. Neprašome pinigų, kai reikės, atsiras mecenatai“, – diskusijoje pasisakė verslininkas, įvairių sporto klubų savininkas, „Ūkio banko investicinės grupės“ prezidentas Vladimiras Romanovas. Jo įsitikinimu, valstybė turi kontroliuoti visų sporto šakų federacijas ir asociacijas, tuomet sporte įsivyraus tvarka, atsiras norinčiųjų į jį investuoti.

Jam pritarė Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė: „Iš tiesų trūksta valstybinio požiūrio, tvarkos, problemos labai opios. Trūksta mūsų apsijungimo ir bendruomeniškumo keliant šiuos klausimus“.

Diskusijoje užsiminta, kad valstybinėms sporto mokykloms skiriami pinigai galimai panaudojami neefektyviai, kad šių mokyklų treneriai neatlieka savo darbo tinkamai, o privačių sporto mokyklų veiklą finansuoja auklėtinių tėvai. Buvo apgailestaujama, kad sporte egzistuoja korupcija, jam daro įtaką lažybų verslas.

Norėtų dirbti pas įžymybes

Diskusijoje apie lietuvių verslumą dalyvavęs Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Boguslavas Gruževskis patvirtino, kad jauniems žmonėms įsitvirtinti Lietuvoje yra sunkiau, nei kitose šalyse.

„Lietuviai yra verslūs. Tačiau statistika liudija, kad Lietuvos darbuotojas, vertinant jo lojalumą darbdaviui, norą išsaugoti darbo vietą, yra gana prastas. Galiausiai prieita prie nuomonės, kad kaltas ne lietuvis verslininkas ar darbuotojas, bet aplinka. Juk Anglijoje ar Airijoje jauni lietuviai darbuotojai labai vertinami, laikomi labai darbščiais“, – tikino B.Gruževskis. Vis dėlto jam beliko konstatuoti, kad lietuviams kur kas lengviau pradėti verslą užsienyje.

Nepaisant to, diskusijoje dalyvavę jaunuoliai teiravosi specialistų, kaip pradėti savo verslą Lietuvoje ir nesužlugti, nesidrovėjo klausti žinomų verslininkų jų sėkmės paslapčių. Kai kurie teiravosi, ar nebūtų galimybės pas juos padirbėti arba nors ir be atlygio įgyti praktikos.

Keturias dienas trukusį renginį organizavo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Tai nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija. Jaunimas kartu su valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovais aptarė strateginius mūsų valstybės ir tautos reikalus, ieškojo konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų. Vyko kontaktų mugės, veikė kūrybinės dirbtuvės, skambėjo muzika.

Komentaras

Vladimiras Romanovas

Diskusija apie sportą vyko tik formaliai. Apie naują Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubą, įkurtą federacijos vunderkindo Liutauro Varanavičiaus, apie tuščius lozungus ir frazes aš jau girdžiu dvidešimt metų – lygiai tiek, kiek ir finansuoju sportą. Per visą laikotarpį į futbolą buvo investuota daugiau nei 200 mln. JAV dolerių.

Rezultatas buvo akivaizdus – „Kauno“ futbolo klubas žaidė kaip lygus su lygiais su tokiais futbolo grandais, kaip daugkartiniai Anglijos čempionai „Liverpool“ futbolininkai, Škotijos čempionai „Celtic“ ir „Rangers“ klubai. Net esant tokiam rezultatui, buvau priverstas palikti futbolą, nes jį po žiniasklaidos priedanga pradėjo valdyti, švelniai sakant, „juokingi žmonės“ su pirštais, labai lenktais į save.

Jeigu kalbėti rimtai – ką reikia padaryti sportui, kad jis progresuotų ir tikrai taptų kultūros dalimi? Sportą reikėtų padalyti į dvi dalis: valstybinį sektorių – sporto mokyklos ir internatai bei jų valdymą. Prieš finansuojant, reikia reikalauti, kokios kokybės produktą jie turi sukurti ir, reikia paklausti, gal jie visai nieko nesukuria, gal tik atrenka talentingus vaikus, už kuriuos susimoka tėvai. Gal tuos vaikus dar ir žaloja. Jei jauni sportininkai, vaikai, anksti negauna gerų mokytojų, trenerių pamokų, vėliau to kompensuoti nebeįmanoma. Tėvų ir valstybės investicijos nueina veltui. Mūsų žaidėjai lieka tiktai talentingais, bet nepritampa, neatranda savo vietos, nepasiekia rezultatų garsiose komandose.

Vyriausybė skiria pinigus sporto mokykloms: specialistams, treneriams, medikams. Dažnai jie atitenka tiems, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos, yra visai nereikalingi šiai sistemai. O aukštos kvalifikacijos, geri specialistai, negaudami tų pinigų, palieka tėvynę. O kur nueina pinigai? Juos dalijasi savi, jie grįžta į rinkimines kampanijas, kad tik išsaugotų direktoriaus vietą. Tokiu būdu formuojasi sistema, kur „sukčiai“ renka „sukčius“ – ir taip kuriama vagių valstybė valstybėje. Gali būti, kad panašia schema vadovaujantis, Vilniaus merui tapo reikalingas „naujas“ „Žalgiris“, kuris tų pačių žmonių iš federacijos buvo kuriamas pažeidžiant visas normas, taisykles ir futbolo tradicijas su tikslu – gauti paramą rinkimams. Tie patys žmonės, užsirekomendavę kaip futbolo griovėjai, aukščiausioje lygoje sunaikino septynis klubus, palikdami tik tris iš dešimties, kurie ir sudaro pagrindą jų valdomai sistemai. Kuriami fiktyvūs klubai per kuriuos išplaunami pinigai. Buvo ir taip - klubas dar nesukurtas, o pinigai jam jau paskiriami.

Aš manau, kad tokio futbolo finansavimas valstybės lėšomis yra toks pats nusikaltimas, kaip ir futbolo, kaip sudėtinės kultūros dalies klastojimas ir pavertimas iš kultūros į „kampuotų“ vaikinų šou biznį.

Kita dalis – profesionali, kur sportininkas, aukodamas savo gyvenimą, mokosi, investuoja pinigus ir laiką į savo ateitį. Gaila ir keista, kad ši profesionali industrija nepriklauso valstybei, bet gyvena pagal svetimus įstatus, registruotus kokios nors kitos valstybės, kaip Šveicarija ar kita „ofšorinė“ šalis, ir kad svetimi sportui nugriebia grietinėlę ir išnaudoja valstybinį sektorių. Šis tarptautinis „lizdas“, neišbrendantis iš skandalų, parazituoja ant mūsų valstybės kultūros kūno.