Mokslo metai pasibaigė, bet moksleiviams liko dar vienas darbas: pasitikrinti sveikatą. Tai reikia padaryti dabar, nelaukiant rudens.

Sveikata pasigirti negali

Vaikai turėtų būti sveiki, bet gyvename laikotarpiu, kai aplinkui apstu žalingų veiksnių. Neigiamą jų poveikį stiprina netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas. Neigiamos pasekmės jaučiamos jau vaikystėje: daugybės mokyklinio amžiaus vaikų regėjimas nusilpęs, stuburas iškrypęs, kankina kitokie negalavimai.

Mokiniai mokykloje praleidžia nemažą dienos dalį, lėtinės ligos trukdo mokytis, todėl yra rūpinamasi mokinių sveikata. Jau ne vieni metai kiekvieną rugsėjį iš mokinių reikalaujama sveikatos pažymų.

"Kiekvienos klasės dienyne, be pažymių, įrašomi ir mokinių sveikatos rodikliai. Tai rekomendacijos mokytojams", – paaiškino Kauno visuomenės sveikatos biuro sveikatos priežiūros specialistė Laisvutė Bakutienė, dirbanti S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje.

Patariama ir nurodoma

Sveikatos pažymas išduoda gydymo įstaigos. Pagrindinės ligos, kuriomis serga mokiniai, būna pažymėtos kodais, žinomais tik sveikatos specialistams. Mokytojams tik rekomenduojama ir patariama, kiek dėmesio skirti mokinio sveikatai.

"Pavyzdžiui, mokiniams, kurių regėjimas nusilpęs, rekomenduojama sėdėti pirmuosiuose klasės suoluose. Sergantieji alergine sloga negali dalyvauti technologijų pamokose, nes jose atliekami įvairūs darbai, sukeliantys dulkių. Jos dirgina, gali išprovokuoti ligos paūmėjimą. Mokytojai privalo stebėti mokinių, sergančių skolioze, laikyseną ir perspėti, jei jie sėdi netaisyklingai",– aiškino L.Bakutienė.

Ypatingas dėmesys sergantiesiems skiriamas fizinės kultūros pamokose. Mokiniai skirstomi į tris grupes: pagrindinę, parengiamąją ir specialiąją. Tik pirmosios nariai gali sportuoti be apribojimų. Parengiamajai grupei priskiriami tie, kurie dėl kai kurių ligų negali bėgti ilgų kroso distancijų, šokti į tolį, aukštį ir panašiai. Į specialiąją grupę patenka tie, kurie turi dar sunkesnių sveikatos problemų. Mokyklai labai svarbu, kad gydytojai nepamirštų to pažymėti.

Negydo, tik moko sveikatos

"Mokyklose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai medicinos paslaugų neteikia", – pabrėžė Kauno visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Asta Gricienė.

Visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių mokyklose, pagrindinė funkcija yra mokyti sveikatos. Patyrusiam traumą ar staiga susirgusiam mokiniui pirmąją pagalbą turi suteikti ne vien sveikatos priežiūros specialistas, bet ir mokytojas ar bet kuris kitas mokyklos darbuotojas, tas, kuris yra greta nukentėjusiojo. Visi mokyklų darbuotojai turi būti išklausę pirmosios medicinos pagalbos kursus ir privalo mokėti ją teikti.

"Mokyklose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų funkcijos pasikeitė. Jie nebeturi savo darbo kabinete jokių vaistų ir neturi teisės jų duoti net ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, išseko bronchine astma sergančio vaiko inhaliatorius ir ligonį ištiko priepuolis. Tokiu ir kitais panašiais atvejais reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą", – komentavo A.Gricienė.

Turi pasirūpinti tėvai

Vaikų, kuriems prireikia medicinos pagalbos mokykloje, daugėja, todėl pedagogams labai svarbu žinoti apie jų sveikatą.

"Dėmesys sveikatai skiriamas mokinių labui, nors jiems patiems tai dar nerūpi. Tai visų pirma turi rūpėti tėveliams. Vasara – tinkamiausias laikas visapusiškai patikrinti mokinių sveikatą", – pabrėžė L.Bakutienė.

Vasara – atostogų metas. Šiuo laikotarpiu poilsiauja ir medikai, todėl jau dabar reikia registruotis pas savo šeimos gydytoją, neatidėliojant tai paskutinėms rugpjūčio dienoms, kai poliklinikų koridoriuose nutįsta ilgiausios eilės. Skubos darbas tampa neišsamus, vargsta gydytojai, nekantrauja pacientai.

Roges ruošk vasarą

"Būna, kad vien šeimos gydytojo konsultacijos nepakanka. Dėl nusilpusio regėjimo, iškrypusio stuburo, virškinimo ar kvėpavimo sistemų sutrikimų ligoniai siunčiami pas specialistus ir tam reikia papildomo laiko", – aiškino Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė Aldona Tamulevičienė.

Gydytoja ragina pasitikrinti sveikatą mokslo metams pasibaigus dar ir todėl, kad, pavyzdžiui, būtų galima įsitikinti: akys nusilpusios nuo krūvio mokslo metais ar dėl ligos, kai regėjimas ir po atostogų nepagerėja.

"Ne tuomet laikas šunis lakinti, kai einama medžioti", – lietuvių liaudies išmintį priminė gydytoja A.Tamulevičienė.

Ji pabrėžė, kad valandos, praleistos prie kompiuterio, netaisyklingas maitinimosi režimas, sunkios kuprinės, spartus augimas paauglystėje yra rizikos veiksniai sveikatai. Ją reikia saugoti nuo jaunų dienų. Pažymos, kurių reikalauja mokyklos, tam pasitarnauja.

Mokinių gyvensenos ypatumai

Nepakankamai fiziškai aktyvūs 22 proc. berniukų ir 49 proc. mergaičių.

Per didelis svoris 14 proc. berniukų ir 2 proc. mergaičių.

Niekada nepusryčiauja 17 proc. berniukų ir 27 proc. mergaičių.

Rūko 18 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių.

Svaiginasi alkoholiu 32 proc. berniukų ir 24 proc. mergaičių.

Yra vartoję narkotikų 34 proc. berniukų ir 20 proc. mergaičių.

Sveikata mokinių akimis

30 proc. nuolat skauda galvą.

19 proc. dažnai skauda pilvą ir nugarą.

31 proc. mokinių dažnai būna liūdna, 43 proc. kankina bloga nuotaika.