Lietuvos įvaizdžio strategijos kūrėjai nesiūlo receptų, kaip pakeisti lietuvių nuomonę apie Kauną, tačiau pataria iš pradžių sutvarkyti Laisvės alėją.

Šalies įvaizdžio formavimo strategijos autoriai seminare Kaune pateikė tyrimų rezultatus, kad teiginiai apie blogą šalies įvaizdį nėra teisingi.

„Didesnė problema yra tai, kad Lietuvos nežino, esame pilka dėmė Europoje. Todėl ir būtina kurti valstybės įvaizdį“, - pasakojo viešųjų ryšių specialistė Judita Akromienė.

Pernai buvo apklausti 26 užsienio valstybių gyventojai. „Paradoksalu, bet jie Lietuvą vertina geriau nei lietuviai, kurie nemano, kad mūsų šalis sparčiai vystosi, yra moderni, patraukli investicijoms“, - pastebėjo sociologas Vladas Gaidys.

2005 ir 2006 metais Lietuva įvaizdžiui formuoti išleido apie 50 milijonų litų. J.Akromienės teigimu, šio darbo niekas nekoordinavo, todėl dabar ir nematome rezultatų.

Kaunas turi ryškų įvaizdį, susijusį su iš praeities atėjusiomis nuostatomis. „Man ir daugeliui kitų Kaunas – visų pirma unikali Laisvės alėja. Ji dabar atrodo liūdnai. Reikia kažką daryti. Be to, mieste yra daug muziejų. Tuo negali pasigirti Vilnius“, - užsiminė V.Gaidys.

Kaunui išsikovoti daugiau dėmesio trukdo ir tai, kad miestas neturi stipraus lyderio, koks anksčiau buvo Vilniuje.

„Nors dalis Artūro Zuoko idėjų buvo vertinamos su pašaipa, jos plačiai nuskambėjo“, - pažymėjo V.Gaidys.