Pereiti į pagrindinį turinį

Pėsčiųjų perėjoje – „nesunkiai sužalotas“ gyvenimas

2012-02-13 09:50
Pėsčiųjų perėjoje – „nesunkiai sužalotas“ gyvenimas
Pėsčiųjų perėjoje – „nesunkiai sužalotas“ gyvenimas / Tomo Raginos nuotr.

„Man dar nesugijusios žaizdos, o teismas paskelbė nuosprendį“, – sunkiai žodžius rinko Kaune pėsčiųjų perėjoje partrenkta jauna moteris. Ji niekaip negali suprasti, kodėl taip skubėta baigti bylą, kurios padariniai tolesnei jos gyvenimo kokybei dar nežinomi.

Ilgas gydymas

Ginetai Jefišovai kovą sueis 24-eri. Tą patį mėnesį ji švęs ir dukrelės 4-ąjį gimtadienį. Deja, šokti per šias šventes moteris dar negalės.

Greitai bus pusė metų, kai ji negali pasirūpinti dukrele. Jai vis dar sugipsuota kairė koja, gydytojų komisija gydymą pratęsė iki balandžio. Jaunai moteriai rengiamasi nustatyti nedarbingumo ir neįgalumo lygį.

Nelaimė įvyko pernai rugpjūčio 13 d. Apie 10 val. G.Jefišova ėjo šviesoforu nereguliuojama pėsčiųjų perėja per Savanorių prospektą. Tuo metu visomis eismo juostomis judėjo automobiliai. Dviem pirmosiomis juostomis važiuojantys automobiliai sustojo. Visgi pėsčiųjų salelės moteris nepasiekė. Trečia juosta lekianti mašina ją partrenkė.

Kauno miesto apylinkės teismas jau paskelbė nuosprendį G.Jefišovą automobiliu partrenkusiai vairuotojai.

„Aš dar neišsikapsčiau iš patirtų traumų, su ramentais nušlubčioju į teismą, naujai atsirandančius negalavimus gydytojai sieja su avarijoje patirtomis traumomis, o nuosprendis paskelbtas remiantis pirma teismo medicinos ekspertų išvada, kad man buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata“, – skundėsi kaunietė.

Padariniai visam gyvenimui

G.Jefišovai buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, kairės kojos lūžis, sužalotas kairės rankos nykštys. Ji nesitikėjo, kad patirtas traumas teks taip ilgai gydytis.

„Neįsivaizduoju, kada galėsiu vėl normaliai gyventi, džiaugtis dukrele, ja rūpintis. Kas norės traumuotos ir neįgalios darbuotojos?“ – emocijų neslėpė G.Jefišova.

Gydytojai jauną moterį iš karto perspėjo, kad lūžusios šeivikaulio ir blauzdikaulio galvutės. O tai reiškia, kad sulaukus 40-ies G.Jefišovai gali tekti traumuotą vietą vėl operuoti, tvarkyti. Nežadėjo gydytojai ir to, kad, sugijus kaulams, moteris pamirš apie patirtą fizinę traumą, jau nekalbant apie emocinius išgyvenimus.

Kairė koja sugipsuota jau pusmetį. Visai neseniai gydytojai leido truputį priminti įtvare esančia koja. Tai būtina, kad G.Jefišova prisimintų, kaip reikia vaikščioti. Po metų prireiks dar vienos operacijos esantiems sutvirtinimams iš kaulų išimti.

„Dar ir dabar dažnai skauda galvą, gydytojai nustatė kaulų retėjimą ir sakė, kad tai avarijos padarinys“, – moteris tramdė vidinį drebulį.

Skirta bauda

Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį: G.Jefišovą pėsčiųjų perėjoje partrenkusiai Redai Lišauskienei skirta 12 MGL dydžio bauda, t.y. 1560 litų, o nukentėjusiajai suteikta galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo.

„Taip, toks teismo sprendimas mane tenkina“, – lakoniškai atsakė nelaimės kaltininkė R.Lišauskienė. Moteris atsisakė komentuoti civilinio ieškinio dydžio aplinkybes. „G.Jefišovai buvo išmokėta maksimali suma“, – nieko daugiau R.Lišauskienė netikslino.

 

Pasak G.Jefišovos, draudimas jai išmokėjo 8,6 tūkst. litų. Teismui ji buvo pateikusi civilinį ieškinį 40 tūkst. litų. „Teisme civilinį ieškinį sumažinome iki 31 tūkst. litų, nes atmetėme draudimo išmoką. Be to, tarėmės, kad suma galėtų būti dar mažesnė – 25 tūkst. litų. Sutikau, kad šią sumą R.Lišauskienė mokėtų dalimis, tačiau nei prieš, nei po nuosprendžio apie tai nebebuvo jokios kalbos“, – pasakojo G.Jefišova.

Rankų nesurišo

Avarijos ikiteisminį tyrimą kontroliavusi ir Valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Vilija Šalčiuvienė pabrėžė, kad nukentėjusioji turi visas galimybes skųsti teismo nuosprendį. G.Jefišova žadėjo tartis su advokatais, tačiau kol kas aišku tik tiek, kad dėl civilinio ieškinio nustatymo už sveikatos sutrikdymą ji tikrai kreipsis į teismą.

Pusmetį dėl avarijoje patirtų sveikatos sutrikimų negaluojanti jauna moteris tikino renkanti gydytojų pažymas apie savo sveikatos būklę ir abejoja, ar tai galima vadinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

„Kalbėdami apie nukentėjusiosios sužalojimus mes rėmėmės ekspertų pateikta medžiaga. Ten aiškiai parašyta – “nesunkus sveikatos sutrikdymas", – dėstė prokurorė.


Žydrūnas Mėgelaitis


Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas

Sužalojimai skirstomi į nežymius, nesunkius ir sunkius sveikatos sutrikdymus. Yra sąrašas sužalojimų, kurie priskiriami sunkiems. Visa tai yra surašyta Sveikatos masto sutrikdymo taisyklėse. Nežymiems sužalojimams priskiriami tie, kurie sveikatą sutrikdo iki 10 dienų – tai kokia nors nedidelė žaizda, odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda iki 30 proc. profesinio ar bendro darbingumo. Tokiems dažniausiai priskiriami lūžiai, ypatingesnės žaizdos, smegenų sukrėtimai. Anksčiau, pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą, nesunkūs sveikatos sutrikdymai buvo vadinami apysunkiais. Psichologiškai žmogui buvo priimtiniau tas senasis pavadinimas. Jeigu žmogui nustatomi kokie nors liekamieji traumos reiškiniai, galimas tolesnis tyrimas. Galima iš naujo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą net tada, kai žmogus jau visai baigia gydymą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų