„Aktyvūs, mėgsta pasportuoti. Neturėtų būti jokio sportavimo miesto centre. Na, nebent po lietaus, kai nusėda visos dalelės. Žmogus per didesnį fizinį aktyvumą dažniau kvėpuoja, o kartais ir kvėpuoja burna“, – kalbėjo Santaros klinikų pulmonologijos centro vadovas Edvardas Danila.
Nerimą kelia jau kurį laiką padidėjusi oro tarša. Mat vien sostinėje pastarosiomis dienomis kaupėsi ne tik Afrikos dulkės, bet lietus dar nenuplovė automobilių laužyne kilus gaisrui susidariusių kietųjų dalelių.
Vilniečiai pasakojo, kad pastebi padidėjusią taršą.
„Taip, palangę kiekvieną dieną valau, nors atidaryti langai visada būna“, – sakė moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau simptomų nejaučia.
„Stengiuosi nebūti ilgai lauke, jeigu perspėjo, tai perspėjo, kadangi turiu sveikatos problemų. Kiek vaikštau, pasėdžiu, vėl vaikštau, man visai smagu“, – teigė moteris.
Specialistai sako, kad po Panerių gatvėje kilusio gaisro kietųjų dalelių norma buvo viršyta daugiau nei 19 kartų.
„Po gaisro stebėjome tikrai didelį koncentracijos padidėjimą. Pavyzdžiui, ant Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos įrengtas sensorius per pirmas 2 valandas rodė kelių šimtų mikrogramų kubiniame metre kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą, kai rekomenduojama paros norma yra 50 mikrogramų“, – nurodė „ID Vilnius“ aplinkos duomenų analitikė Agata Mackevičiūtė.
Pasak ekspertų, taršos kiekis pamažu grįžta į normos ribas, tačiau pasisaugoti vis dar reikėtų.
„Efektas dažniausiai būna toks, kad sudirginami kvėpavimo takai. Gali paūmėti lėtinės ligos, kvėpavimų takų ligos: bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sustiprėti simptomai“, – aiškino E. Danila.
Kad dulkių daugėja, pastebi ir valymo įmonės. Tiesa, daugiausiai problemų dabar kelia žiedadulkės.
„Dulkės, užterštumas ant langų ir žiedadulkės yra pagrindinis kriterijus dėl ko žmonės valosi langus. Priklauso dar nuo oro sąlygų – ar saulėtos dienos, ar ne. Jeigu lietūs, tų užsakymų mažiau, jeigu saulėtos dienos, žmonės nori matyti vaizdą gražiau“, – šnekėjo „Švaros invazijos“ vadovas Tomas Avižius.
Efektas dažniausiai būna toks, kad sudirginami kvėpavimo takai.
Turintiems sveikatos problemų, nėščiosioms, mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, gydytojai rekomenduoja rečiau būti lauke. Mat didesnę kietųjų dalelių koncentraciją ore dabar lemia ir gamtos reiškiniai.
„Nevėjuotą dieną kai kuriose miesto vietose gali susidaryti gana didelė koncentracija ir be kažkokių įvykių. Tokių kaip gaisras ar smėlio audros Sacharoje“, – pabrėžė Santaros klinikų pulmonologijos centro vadovas.
„Automobilių srautai, taip pat pramonės įmonės. Ypač šaltuoju sezonu, daug įtakos turi ir gyvenamieji namai, kurie kūrenami malkomis, akmens anglimi, durpėmis ir kitu kuru“, – kalbėjo „ID Vilnius“ aplinkos duomenų analitikė.
Sportuodamas miesto centro vengia ir vilnietis Romanas.
„Kažkaip visada ten prie upelio kokio, kur pievos, grynas oras. Prie kelio vis tiek automobiliai važinėja, ne pats didžiausias malonumas dulkėmis kvėpuoti“, – teigė bėgikas Romanas.
Pasak jo, renkantis bėgimo trasą, svarbu apgalvoti daug kriterijų.
„Rinktis kokią vėjuotą dieną, aišku, bėgi pavėjui, ne prieš vėją, nuokalnių daugiau ieškai, kur yra. Stengiesi atsirinkti kokią vėsesnę dieną, nes per didelį karštį irgi nelabai yra sveika bėgioti“, – pasakojo bėgikas.
Padidėjus oro taršai, rekomenduojama vengti ilgų pasivaikščiojimų lauke, mažiau vėdinti patalpas, stebėti oro taršos žemėlapius.
Naujausi komentarai