Pagal hebrajų kalendorių Chanuka prasideda Kislev mėnesio 25 dieną, tačiau pagal Grigališkąjį - šventė kasmet minima skirtingomis dienomis, lapkričio arba gruodžio mėnesiais.

Švenčiant Chanuką yra uždegama specialiai šiai šventei skirta devynšakė žvakidė. Pirmąjį Chanukos vakarą yra uždegama pagalbinė ir pirmoji žvakė, antrąjį vakarą degamos dvi žvakės, vėliau trys, kol aštuntąją dieną įžiebiamos visos devynios liepsnelės.

Pernai Chanuka sutapo su Kalėdomis, o šiemet ji švenčiama nuo gruodžio 12 iki 20 dienos. 

Šventė žymi II a. pr. m. e. vykusi judėjų sukilimą ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimą iš Seleukidų imperijos priespaudos. Judėjai sukilo neapsikentę religinio, kultūrinio, ekonominio persekiojimo ir vedami didvyrių Makabiejų išlaisvino išniekintą šventyklą ir uždegė specialią žvakidę-menorą.

Chanukos istorija pasakoja, kad atkovotoje šventykloje buvo likęs tik vienas šventinto aliejaus indas ir jo galėjo užtekti tik vienai dienai menoros šviesos. Bet įvyko stebuklas, ir menora degė visas aštuonias dienas, kol buvo pagamintas naujas aliejus. Tai ir yra Chanukos stebuklas, atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis ne jėgos, o dvasios laimėjimą. 

Todėl švenčiant Chanuką yra uždegama specialiai šiai progai skirta devynšakė žvakidė, kuri yra vadinama chanukija. Minint stebuklą, įvykusį su šventyklos aliejumi, Chanukos metu yra valgomas aliejingas maistas - sufganiyot (spurgos) ir latkės (bulviniai blynai). 

Priklausomai nuo bendruomenės ir pasaulio vietos, Chanukos tradicijos ir užsiėmimai gali šiek tiek skirtis, tačiau pagrindinės tradicijos ir ritualai yra tie patys.