Pereiti į pagrindinį turinį

Prokuratūra pateikė sprendimą dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų Vilniuje

2024-01-26 09:47

Ikiteisminis tyrimas dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio ir buvusio Seimo nario Juozo Imbraso namų statybų Vilniuje nutrauktas, penktadienį pranešė prokuratūra.

Remigijus Žemaitaitis (kairėje) ir Juozas Imbrasas
Remigijus Žemaitaitis (kairėje) ir Juozas Imbrasas / L. Balandžio ir I. Gedvilos / BNS nuotr.

„Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto piktnaudžiavimo. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – nurodoma prokuratūros pranešime spaudai.

Taip pat prokuratūra informavo, kad atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų sostinėje.

Nėra duomenų, kad tarnautojai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi

Ikiteisminis tyrimas dėl įtarto piktnaudžiavimo buvo pradėtas 2023 m. liepos mėnesį, gavus Vilniaus miesto savivaldybės mero Valdo Benkunsko pareiškimą. Jame prašoma įvertinti, ar veiksmai bei sprendimai, pagal kuriuos žemės sklypuose, Vilniuje, Laurų g. 54 ir 56 buvo pastatyti gyvenamieji pastatai, nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei viešojo intereso. Šiuose sklypuose namus yra pasistatę parlamentaras R. Žemaitaitis ir buvęs Seimo narys J. Imbrasas.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl įtarto piktnaudžiavimo siekta nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, išduodant leidimus statyti gyvenamuosius namus žemės sklypuose sostinės Laurų g. 54 ir 56, kurie patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną.

Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. ir 2018 m. statybą leidžiantys dokumentai statyti gyvenamuosius namus Laurų g. dviejuose žemės sklypuose, patenkančiuose į vandenviečių apsaugos zoną, buvo išduoti pažeidžiant teisės aktus, nesilaikant Civilinio kodekso, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Vis dėlto, kaip nurodo prokuratūra, pagal šiuo metu galiojantį sostinės Bendrąjį planą, minimi žemės sklypai pažymėti kaip patenkantys į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos zoną, todėl darytina išvada, kad šiose sklypuose galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ir nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas neprieštarauja šiuo metu galiojančiam šios teritorijos naudojimo būdui.

„Tyrimo metu atsižvelgta į aplinkybes, kad 2023 m. spalio mėn. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo statinių Laurų g. 54 ir 56 savininkus apie galimybę pažeidimus pašalinti. Įvertinus susiklosčiusią situaciją matyti, kad asmenims nėra užkertamas kelias, atlikus privalomas procedūras, pažeidimus pašalinti, o kilę padariniai gali būti koreguojami“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų priėmusi prokurorė, anot prokuratūros, konstatavo, kad nebuvo gauta konkrečių, neginčytinų, objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus.

Nutrauktas tyrimas ir dėl galimo viešojo intereso pažeidimo

Atsižvelgiant į sostinės mero V. Benkunsko skundą, kuriame buvo kelti klausimai dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų sostinėje, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje taip pat buvo pradėtas tyrimas ir dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Anot prokuratūros, visgi 2023 m. lapkritį Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

„Nutarime konstatuota, kad, atlikus dviejų žemės sklypų, esančių Laurų g. 54 ir 56 Vilniuje, suformavimo požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonoje ir gyvenamųjų namų statybą juose leidusių dokumentų išdavimo tyrimą bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, nenustatytas teisinis pagrindas taikyti (...) viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Su tokiu prokurorės sprendimu nesutiko Vilniaus miesto savivaldybės meras V. Benkunskas, jį apskundė aukštesniajam prokurorui. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, kaip aukštesnysis prokuroras, V. Benkunsko skundo netenkino.

„Išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės mero skundą bei susipažinusi su skundžiamu nutarimu Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė konstatavo, kad atlikto tyrimo metu visi sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys buvo išsamiai, pakankama apimtimi bei kompleksiškai ištirti ir teisiškai kvalifikuotai įvertinti, buvo atliktas realus ir visapusis faktinių aplinkybių tyrimas, tačiau duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad buvo pažeisti saugomų teritorijų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu – ir viešasis interesas, nebuvo gauta“, – dėstoma prokuratūros pranešime spaudai.

Aukštesniojo prokuroro nutarime taip pat nurodoma, kad skunde minimą statybą leidžiančių dokumentų neatitikimą Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams iš esmės nulėmė pačios savivaldybės veiksmai ir institucijų, kompetentingų spręsti šios vandenvietės ribų pakeitimo klausimą, neveikimas. Svarbia aplinkybe pripažinta ir dabartiniams žemės sklypų savininkams savivaldybės veiksmais sukurti teisėti lūkesčiai.

Aukštesniojo prokuroro priimtas nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų