Vakar „Kauno energija“ ir „Lietuvos energija“ pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo dėti visas pastangas, kad kuo greičiau būtų modernizuota kauniečiams sąskaitas už šildymą gerokai galinti sumažinti Petrašiūnų elektrinė.

Elektrinę apžiūrėjo ministrė

„Kauniečiai už šilumos energiją moka brangiai, todėl labai džiugu, kad toks projektas įgyvendinamas būtent Kaune“, – džiaugėsi specialiai dėl memorandumo pasirašymo į Kauną atvykusi ir Petrašiūnų elektrinę apžiūrėjusi šalies ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.

Bendrovių vadovų pasirašytame memorandume pažymima, kad „Lietuvos energijos“ ir „Kauno energijos“ bendradarbiavimo gairės turi būti sustyguotos iki liepos. Jau dabar aišku, šiame projekte „Kauno energijos“ dalį sudarys Petrašiūnų elektrinės turtas, o „Lietuvos energijos“ – maždaug 120–130 mln. litų dydžio investicija. Po modernizavimo Petrašiūnų elektrinė naudos biokurą. Katilas greičiausiai bus paleistas 2015 m.

„Ten, kur naudojamas biokuras, kilovatvalandės kaina yra bene 10 centų mažesnė“, – pabrėžė B.Vėsaitė.

Prikels antram gyvenimui

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas pasakojo, kad buvo svarstoma galimybė statyti naują jėgainę, tačiau modernizuoti Petrašiūnų elektrinę ir užtruks ir kainuos mažiau.

Daugiau nei prieš 80 metų pradėjusioje veikti Petrašiūnų elektrinė buvo laikoma Lietuvos energetinės sistemos pasididžiavimu, tačiau vėliau ją užgožė dujas bei mazutą galiai išgauti naudojančios jėgainės, todėl šiuo metu elektrinė atlieka nedidelį vaidmenį.

Skaičiuojama, kad modernizuotos jėgainės metiniai šilumos gamybos pajėgumai sieks 40–45 megavatus. Taip pat ji galės pagaminti apie 15 megavatų elektros energijos.

Kainai nustatys lubas

Kaune jau pradėjo dygti biokurą naudojančios jėgainės, tačiau jų kaina nuo „Kauno termofikacijos elektrinės“ tiekiamos šilumos energijos kainos skiriasi nedaug, nes šias jėgaines pastatę verslininkai turi tikslą uždirbti kuo daugiau. Manoma, kad modernizuota Petrašiūnų elektrinė padėtį pakeis iš esmės, nes sugebės pagaminti apie 30 proc. Kaunui reikalingos šilumos energijos.

„Tokio kiekio jau pakanka šilumos kainos lubų nustatymui“, – teigė „Kauno energijos“ vadovas Rimantas Bakas.

Maža to, savivaldybės ir Vyriausybės bendromis pastangomis per artimiausius kelis metus ketinama modernizuoti ne tik šilumos tiekimo tinklus, bet ir „Kauno energijai“ priklausančias „Šilko“ bei „Inkaro“ katilines. Jos ir Petrašiūnų elektrinė sugebėtų pagaminti kone pusę visos Kaunui reikalingos šilumos energijos.