Dažniausiai korepetitorių paslaugomis naudojosi Vilniaus mieste besimokantys dvyliktokai. Papildomai mokėsi kas antras (47 proc.) sostinės dvyliktokas. Kitose vietovėse korepetitorių paslaugos šiek tiek mažiau populiariosios – jomis naudojosi du iš penkių dvyliktokų.

„Korepetitoriaus paslaugomis dažniau naudojasi tie moksleiviai, kurie savo mokymąsi apibūdina kaip sistemingą ir atsakingą. Taip pat pastebime, kad kur kas dažniau korepetitorių paslaugomis naudojasi gerai besimokantys dvyliktokai“, – teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Pusė moksleivių, turinčių 9-10 balų pažymių vidurkį, mokėsi papildomai. Tarp mokinių, turinčių 7-8 balų vidurkį, korepetitorių paslaugomis naudojosi 38 proc. dvyliktokų. Šios paslaugos mažiausiai populiarios tarp žemiausius pažymius turinčių moksleivių. Tik kas penktas moksleivis, kurio vidurkis 6 balai arba mažesnis, naudojosi papildomo mokymo paslaugomis.

Naudojasi pasiturinčių tėvų atžalos

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad vaikai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip pasiturinčią, dažniau naudojasi korepetitorių paslaugomis. Apie pusė dvyliktokų, kilusių iš ekonomiškai stipresnių šeimų, bent kartą per praėjusius metus mokėsi su korepetitoriaus pagalba ar lankė kursus. Mažiau pasiturinčių šeimų atžalos papildomo mokymosi galimybėmis naudojasi rečiau. Šiek tiek daugiau nei trečdalis moksleivių iš ekonomiškai silpnesnių šeimų galėjo pasinaudoti korepetitoriaus paslaugomis, nepaisant to, kad korepetitoriaus poreikį išreiškė panašus skaičius moksleivių abiejose grupėse.

Skiriasi ir dalykų, kuriuos papildomai mokosi skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikai, skaičius. Tyrimas atskleidžia, kad moksleiviai iš mažiau pasiturinčių šeimų dažniausiai papildomai mokosi vieną dalyką, o labiau pasiturintys jų bendramoksliai samdo 2 ir daugiau korepetitorių. Tris ir daugiau dalykų papildomai mokosi daugiau nei penktadalis moksleivių iš pasiturinčių šeimų ir vos 5 proc. vaikų iš finansiškai labiau pažeidžiamos aplinkos.

Dažniausiai šias paslaugas renkasi pažangesni ir stipresnėse mokyklose besimokantys, ekonomiškai labiau privilegijuoti dvyliktokai.

„Taigi, nors poreikį turėti korepetitorių ir išreiškė panaši dalis moksleivių abiejose grupėse, pasiturintys moksleiviai kur kas dažniau samdo korepetitorius ir gali sau leisti mokytis daugiau dalykų. Tikėtina, kad geresnės galimybės artėjant mokyklos baigimui naudotis korepetitorių paslaugomis prisideda prie žinių atotrūkio didinimo, kuris vėliau atsispindi egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. Galiausiai turime situaciją, kai žemo socioekonominio statuso moksleiviai dvigubai rečiau nei likusieji išlaiko būtinus egzaminus siekiant gauti valstybės finansavimą studijoms ir dvigubai rečiau įstoja į aukštąsias mokyklas“, – sako G. Jakštas.

Pagrindinis motyvas – dalykas neįsisavintas pamokų metu

Nepaisant to, kad papildomo mokymo paslaugomis dažniausiai naudojasi geriausi moksleiviai, pagrindine korepetitorių pasitelkimo priežastimi dvyliktokai nurodo dalyko turinio neįsisavinimą pamokų metu. Net 44 proc. moksleivių, besinaudojančių korepetitorių paslaugomis, mano, kad per pamokas nepajėgia įsisavinti mokomojo dalyko. Trečdalis korepetitorių paslaugomis besinaudojančių moksleivių tai daro, nes mano, kad jų turimi mokytojai prastai išaiškina dalyko turinį.

Mokytojai į savo darbą žvelgia mažiau kritiškai. Vos 1 proc. mokytojų teigia, kad moksleiviai korepetitorių paslaugas renkasi dėl to, kad mokytojai prastai aiškina mokomojo dalyko turinį. 44 proc. mokytojų mano, kad svarbiausia korepetitoriaus pasirinkimo priežastis yra ta, kad mokiniai nepajėgia per pamoką įsisavinti mokomojo dalyko turinio. Penktadalis mokytojų mano, kad dvyliktokai renkasi korepetitorius dėl tėvų ar kitų artimųjų daromos įtakos.

G. Jakšto teigimu, naudojimosi korepetitorių paslaugomis tendencijos kinta mažai. „Lyginant šio tyrimo ir 2015 m. atliktos apklausos rezultatus pastebime, kad tendencijos išlieka panašios. Korepetitorių paslaugomis naudojasi vidutiniškai du iš penkių moksleivių. Valstybės kontrolės vykdytos tėvų apklausos duomenimis, apie trečdalis tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, nurodė besinaudojantys korepetitorių paslaugomis. Dažniausiai šias paslaugas renkasi pažangesni ir stipresnėse mokyklose besimokantys, ekonomiškai labiau privilegijuoti dvyliktokai“, – sako G. Jakštas.

MOSTA vykdytu tyrimu buvo siekiama atskleisti suinteresuotų šalių požiūrį į pretendentų pasirengimą pirmosios pakopos aukštojo mokslo studijoms. Tyrime dalyvavo keturios tikslinės grupės: vidurinių mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų 12-ų klasių bei gimnazijų 4 klasių mokiniai; aukštųjų mokyklų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai; mokyklų, profesinių mokymo įstaigų bei gimnazijų mokytojai, paskutinius trejus metus dirbę su baigiamųjų klasių mokiniais; aukštųjų mokyklų dėstytojai, dėstantys pirmos studijų pakopos studentams. MOSTA suinteresuotų šalių apklausose dalyvavo beveik 8000 respondentų: 1068 moksleiviai, 1051 mokytojas, 4567 studentai ir 1154 dėstytojai. Suinteresuotų šalių apklausos vykdytos 2017 m. sausio-gegužės mėn