Kauno rajone žadama plėtoti penkias gyvenvietes - Garliavą, Karmėlavą, Raudondvarį, Domeikavą ir Vilkiją.

Statybų daugėja

Ką tik patvirtintame rajono Bendrajame plane numatytos būsimos gyvenamosios, rekreacinės, komercinės, žemės ūkio paskirties teritorijos. Patvirtinus bendrąjį planą supaprastės žemės paskirties keitimo procesas. „Iki šiol rajono plėtra buvo gana stichiška, o dabar šis procesas bus aiškesnis ir lengvesnis“, - mano V.Makūnas.

Planą rengusios SĮ „Kauno planas“ architektas Alvydas Steponavičius taip pat pažymėjo, kad šiuo metu rajono plėtra yra desperatiška. „Pagrindinės statybos vyksta arčiau urbanizuotų teritorijų, gražiuose upių slėniuose. Gyvenamųjų namų statybos leidimų Kauno rajone yra išduodama kur kas daugiau, nei yra pastatoma namų. Štai vien per 1996–2006 m. išduoti
2 tūkst. 485 leidimai gyvenamiesiems namams statyti, o per tą patį laikotarpį pastatytas 1771 namas“, – sakė A.Steponavičius.

Jo teigimu, vidutiniškai Kauno rajone pastatoma 200 namų per metus. Pagal patvirtintus detaliuosius planus jų galima pastatyti 1570. Vadovaujantis bendrojo plano 2007-2017 m. koncepcija, gyvenamųjų patalpų poreikis per metus – 300 gyvenamųjų būstų.

Dėmesys penkiems miesteliams

Apklausus 717 žmonių paaiškėjo, kad rajono gyventojai yra patenkinti gyvenimu Kauno rajone. Labiausiai jie vertina gyvenimą nuosavoje valdoje, arti esančią mokyklą, gerą susisiekimą su Kaunu ir gražią aplinką. Labiausiai pasigenda viešųjų erdvių ir poilsio zonų.

Elektrą turi daugelis Kauno rajono gyventojų. Tačiau gamtinės dujos pasiekia labai mažai rajono namų. Rengiamoje bendrojo plano koncepcijoje numatyta galimybė atvesti dujas iki daugelio rajono miestelių.

Plano rengėjai tarybai siūlė pasirinkti, kokią plėtros koncepciją pasirinkti – optimaliąją, kai didžiausia plėtra vyktų Karmėlavoje ir Garliavoje, ar liberalesnį variantą, kuris numato aktyvią ne tik Garliavos, Karmėlavos, bet ir Raudondvario, Domeikavos, Vilkijos plėtrą.

“Turime pritarti antram variantui, nes kitaip besiplečiantis miestas praris Kauno rajoną”, - sakė Arūnas Karlonas. Tarybos nariai pritarė šiam variantui, nors jis pareikalaus daugiau pradinių investicijų į kelius, inžinerinius tinklus.

Karmėlavą išgelbėtų aplinkkelis

Artūras Orlauskas pastebėjo, kad koncepcijoje logistikos terminalai numatomi tik prie Karmėlavos ir Ramučių. Jis siūlė šią plėtrą numatyti šalia visų rajoną kertančių magistralinių kelių.

Algirdas Žandaras teiravosi, kodėl pagrindinė plėtra numatoma Karmėlavoje. “Juk miestelio gyventojai ir dabar nepatenkinti situacija dėl didėjančio eismo ir kitų nepatogumų”, - sakė jis.

A.Steponavičius pripažino, kad Karmėlavos gyventojų gyvenimo sąlygos pagerės tik pastačius naują aplinkkelį, kuris neitų pro gyvenamuosius namus.