Vilniaus miesto valdžia ketina renovacija užsiimti iš esmės – renovuoti ne po vieną namą, o ištisus daugiabučių kvartalus. Renovacijos techniniai projektai gyventojams esą bus rengiami nemokamai.

Užtenka ir 3 mln. litų

Sostinės meras Vilius Navickas įsitikinęs, kad būtent sunkmečiu privalu suaktyvinti senų daugiabučių atnaujinimo darbus. Mat statybos medžiagų ir rangos darbų kainos kritusios perpus. Be to, atsirado proga renovacijai būtinus dokumentus gyventojų bendrijoms pasirengti greičiau ir pigiau.

"Savivaldybė turi patirties renovuojant mokyklas, darželius. Pastebėjome, kad pastatų renovacijos kaina sunkmečiu sumažėjo dvigubai, nuo 4,5–5 mln. litų iki 2,5–3 mln. litų. Reikia tai išnaudoti ir imti renovuoti ištisus kvartalus. Vyriausybė pritarė mūsų iniciatyvai, inicijuojami tam reikalingų teisės aktų pakeitimai. Jau esame pasirašę su Vyriausybe protokolą, kurio pagrindu galime pradėti realius darbus", – pasakojo V.Navickas.

Apskaičiuota, kad vieno daugiabučio namo renovacijai reikalingų dokumentų paruošimas namo bendrijai kainuodavo apie 50 tūkst. litų. Sunkmečiu paslaugos kainos nukrito ir jos dar gali atpigti, jeigu ištisiems kvartalams techninius projektus rengtų savivaldybės specialistai. Skaičiuojama, kad tokiu atveju vieno daugiabučio namo renovacijos techninis projektas atsieitų apie 14 tūkst. litų. Ši suma prilygsta savivaldybės kompensuojamai daliai. Vadinasi, techniniai projektai daugiabučiams bus rengiami nemokamai.

"Yra fondas, kuriam skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto ir ES, kitų tarptautinių šaltinių. Būtent iš tų lėšų ir būtų finansuojamas techninių projektų rengimas. Daugiabučių namų bendrijoms tereikėtų pareikšti norą namą atnaujinti. Taip pat gyventojams Šiaulių bankas sutiko teikti renovacijai paskolas 20-iai metų su 3 proc. fiksuotosiomis palūkanomis. Jeigu gyventojai pasirinktų visišką namo renovaciją, apie 15 proc. visų darbų sumos jiems padengtų valstybė", – informavo projekto koordinatorius, Vilniaus miesto tarybos narys Kęstutis Nėnius.

Pirmieji eilėje – Žirmūnai

Vilniaus valdžia užsimojo atnaujinti vieną daugiabučių namų kvartalą kaip pavyzdį kitiems sostinės gyventojams. Pasirinkta Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių ribojama teritorija. Joje yra apie 50 daugiabučių namų, kuriuose gyvena apytikriai 6–10 tūkst. vilniečių. Esą šioje teritorijoje stovintys daugiabučiai namai yra vieni seniausių Vilniuje ir statyti pagal analogišką projektą.

Savivaldybė užsispyrusi iki rugpjūčio pabaigos įtikinti apie 70 proc. visų numatytos teritorijos gyventojų renovacijos nauda, įkurti namų bendrijas, kur jų nėra. Norint pradėti renovacijos darbus reikia užsitikrinti 50 proc. ir vieno buto iš to paties namo savininkų sutikimą.

Tiems, kurie pasiryš atnaujinti savo būstą, savivaldybė ketina iki kitų metų vasario parengti dokumentus, išduoti leidimą statybai ir padėti suorganizuoti konkursą rangovo paieškoms. Pirkimo komisijoje dalyvautų ir daugiabučio namo atstovai. Greičiausiai kvartalo namus bus patikėta atnaujinti kelioms statybų bendrovėms. Mat tikimasi, kad konkurencija paskatins rangovus dirbti kokybiškiau. Planuojama, kad realūs statybos darbai kvartale galėtų prasidėti ateinantį pavasarį.

"Planuojame pradėti aktyvią viešųjų ryšių kampaniją, kalbėtis su bendrijomis akis į akį, pasakoti jiems apie renovacijos naudą. Šiems darbams tikimės taip pat sulaukti lėšų iš minėto fondo. Tačiau mes neprivalome ko nors įtikinti, mes tik informuosime, o sprendimus priims patys žmonės. Jeigu jie nuspręs, kad jų namas tegul sau griūva – ką padarysi, bet manau, kad geri pavyzdžiai užkrečiami", – vylėsi K.Nėnius.

"Nereikia bijoti imti paskolų. Pastebėta, kad atnaujinto namo išlaidos už šildymą sumažėja (savivaldybės duomenimis, šildymo išlaidos vidutiniškai krinta apie 40 proc. – red. past.). Tai užuot šildžius orą, geriau imti kreditą. Skirtumas, kuris susidarys už šildymą, nedaug kuo skiriasi nuo paskolos", – įtikinėjo Vilniaus meras.

Juozas Antanaitis

Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas

Jeigu renovuojame namus po vieną, "tik likviduojame šašus nuo veido", bet nesutvarkome infrastruktūros, aplinka negerėja. Renovuoti namus kvartalais kur kas efektyviau, tačiau tam reikia sutvarkyti teisės aktus, kad sprendimus priimtų ne pavieniai namai, o kvartalai. Juk dabar viename kvartale yra ir bendrijų, ir namus administruojančių įmonių, treti turi sudarę jungtinės veiklos sutartis. Tačiau visoms šalims reikia priimti bendrą sprendimą dėl kvartalo namų renovacijos.

Tiesa, kyla finansinių problemų. Gyventojai vis dar laukia, kol jų turtu pasirūpins kas nors kitas. Bet jeigu namų neremontuosime, jie subyrės. Gyventojams tenka imti paskolas iš banko namo renovacijai. Galėtų ir neimti, jeigu 20 metų būtų kaupę lėšas kapitaliniams remonto darbams. Tie, kurie tikėjosi Dievulio pagalbos, dabar privalo skolintis, tačiau ne visiems bankai paskolas suteikia.

Su Šiaulių banku pasirašyta sutartis, kad pagal daugiabučių atnaujinimo programą lėšos gyventojams skolinamos su 3 proc. palūkanomis, bet jeigu name yra nemokių asmenų – bankas neskolina. Šiuo metu vyksta derybos su bankais, kad sprendimas būtų pakeistas, nes už nemokų asmenį paskolą įsipareigoja dengti valstybė. Juk jeigu nerenovuosime namų – jau kitais metais po žiemos sulauksime bėdų.

Faktai ir skaičiai:

Nuo 2004 m. Vilniuje pradėta įgyvendinti daugiabučių namų renovacijos programa "Atnaujinkime būstą – atnaujinime miestą".

Iki 2010 m. renovuoti 42 sostinės daugiabučiai. Į jų atnaujinimą investuota 31 mln. litų. Iš jų valstybės parama siekia apie 5 mln. litų.

Šiuo metu atnaujinimo darbai atliekami 46 daugiabučiuose namuose ir jie turėtų trukti iki šių metų pabaigos.