Sostinės savivaldybė pripažįsta, kad už nuorūkos numetimą nubausti vilniečiai turi pagrindą kreiptis į teismą. O žadėtasis šiukšliadėžių skaičiaus padidinimas kol kas panašesnis į iliuzionisto triukus.

Daugiau, bet tiek pat

Iš viso Vilniuje yra apie pusantro tūkstančio šiukšlių dėžių. Miesto plotas – kiek daugiau nei 400 kv. km. Apytikriais skaičiavimais, viena šiukšliadėžė skirta vidutiniškai 0,27 kv. km miesto plotui. Kitaip tariant, viena šiukšliadėžė aprėpia maždaug dešimties Žalgirio stadionų plotą (stadiono plotas – apie 0,024 kv. km).

Vilniaus centre padėtis kiek geresnė, o gyvenamuosiuose rajonuose šiukšliadėžių paprastai būna tik prie viešojo transporto stotelių, atstumai tarp šių siekia iki kelių šimtų metrų.

Tiesa, palyginti su Niujorku ar kitais JAV didmiesčiais, Vilnius toli gražu ne pats patogiausias miestas išmesti šiukšlei.

Vilniaus meras Vilius Navickas po pirmų rūkaliams skirtų baudų gyrėsi, neva sostinės senamiestyje šiukšliadėžių daugėja. Tačiau šis teiginys ne iki galo teisingas. Mat, pavyzdžiui, Vilniaus gatvėje iš tiesų atsirado kelios šiukšliadėžės, bet toli gražu nenaujos – sostinės savivaldybė pripažįsta tiesiog atitempusi keletą šiukšliadėžių iš Gedimino prospekto.

"Gedimino prospekte šiukšliadėžės buvo pastatytos pagal rekonstrukcijos projektą, bet įvertinus jų tankumą prospekte, jos buvo perkeltos į kitas vietas", – "Vilniaus dienai" teigė sostinės savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas.

Regis, nuo rūkalių medžioklės sezono pradžios Vilniuje savivaldybė visiškai naujų šiukšliadėžių nepastatė. Bet, anot A.Visocko, ledai netrukus pajudės: atliekant Sereikiškių parko suoliukų remontą, senąsias šiukšlių dėžes numatoma pakeisti naujomis (apie 100 vnt.), o pagal seniūnų prioritetus "reikalingiausiose miesto vietose" netrukus išdygs dar 100 naujų šiukšliadėžių. A.Visocko teigimu, šimtas šiukšlių dėžių miestui kainuos nebrangiai – tik apie 5 tūkst. litų.

"Didelė problema, nes jos niokojamos ir vagiamos. Kasmet po inventorizacijos atsiranda nemažas trūkumas", – neatsakingu miestiečių elgesiu piktinosi pašnekovas.

Baudė neįspėję

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas "Vilniaus dienai" pripažino, kad visi lig šiol už nuorūkos numetimą 300–350 litų baudomis apdalyti vilniečiai už tokį prasižengimą baudžiami pirmą kartą. Civilinės teisės ekspertų teigimu, už pirmą tokio pobūdžio nusižengimą turėtų būti skiriamas tik įspėjimas, ir prie gėdos stulpo pririšti vilniečiai per teismus gali be didesnio vargo įrodyti, kad savivaldybė pasielgė neteisingai.

Tačiau G.Tamošiūnas taip nemano. "Už nuorūkos numetimą surašyti protokolai – vieni pirmųjų Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Jeigu advokatai sako, kad pagal praktiką (už pirmą nusižengimą skiriama ne bauda, o įspėjimas – red. past.), aš jiems galiu atsakyti, kad tos praktikos paprasčiausiai nėra. Aišku, galima ir įspėti žmogų. Bet vienus tas įspėjimas veikia, kitų, galiu iš savo praktikos pasakyti, įspėjimas visiškai neveikia", – teigė jis.

Kaip pavyzdį tarnautojas pateikė Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Esą kelių policininkai nesivargina įspėdami pirmąsyk nusižengusį pažeidėją ir iškart skiria baudą.

Baudų mažinti nenori

Pašnekovas taip pat teigė nemanantis, kad mažesnės, 20 ar 30 litų, baudos būtų veiksmingos, mat tokios sumos nekeltų didžiulio miestiečių pasipiktinimo.

"Jeigu paimti kaip pavyzdį pasaulio šalis, kurios yra tvarkingos, ten yra didelės baudos. Didelė bauda veikia patį tą žmogų. Vienas pagrindinių baudos tikslų – kad žmogus pasimokytų ir daugiau taip nedarytų. Kitas tikslas – prevencija. Jeigu duotume 20 ar 30 litų baudą, nemanau, kad ši suma būtų veiksminga. Žmonės, manau, nekreiptų daug dėmesio", – svarstė G.Tamošiūnas.

Be to, anot jo, už nuorūkos numetimą galima būtų skirti kur kas didesnę baudą nei 300 ar 350 litų. "Paprastai, jeigu nėra nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, skiriama vidutinė bauda. Šiuo atveju reikėtų skirti tūkstantį litų baudos (maksimali bauda siekia 2 tūkst. litų – red. past). O šiuo atveju skirtos baudos daug mažesnės už vidurkį. Protingumo kriterijų, mano asmenine nuomone, komisija išlaiko", – pridūrė G.Tamošiūnas.

Pavyzdžiui, jeigu miesto parke užteršite aplinką ir išpilsite vieną kubinį metrą šiukšlių, gausite ne didesnę kaip 200 litų baudą.

Vilniuje užfiksuota daugybė atvejų, kai aplinkos teršėjai, padarę kur kas didesnių nusižengimų, atsipirko gerokai mažesnėmis baudomis ar netgi įspėjimais. Bet tokie atvejai, G.Tamošiūno manymu, vertinami pernelyg subjektyviai. "Komisija ne šiaip į kairę ir į dešinę skirsto baudas. Yra tam tikra sistema, kada galima skirti dideles baudas, o kada – mažas", – teigė savivaldybės tarnautojas.

Kol kas savivaldybė neturi informacijos apie teismuose atsidūrusius sprendimus dėl baudų už nuorūkas. Tačiau G.Tamošiūnas neatmetė galimybės, kad artimiausiomis savaitėmis teismai sulauks pirmųjų nubaustų rūkalių ieškinių.