Apie šimtui lietuvių suleista eksperimentinė vakcina nuo paukščių gripo. Šalies mokslininkų teigimu, visi šio tyrimo dalyviai – savanoriai.

Tyrimo detalės – paslaptis

Pasaulio infektologai neabejoja, kad netolimoje ateityje paukščių gripas sukels epidemiją ar pandemiją. Mokslininkai metė visas pajėgas šio gripo vakcinos išradimui. Naujas vaistas išbandytas su graužikais ir beždžionėmis, o šiuo metu tiriamaisiais tapo patys žmonės. Naujoji vakcina sušvirkšta ir dešimtims lietuvių.

Profesorius Alvydas Laiškonis – vienas medikų, atliekančių tyrimus mūsų šalyje. Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos mokslininkas prasitarė, kad apie šį tyrimą negali daug pasakoti.

Viešai leidžiama pasakyti tik tiek, kad vakcina atkeliavo iš Austrijos. Vakcina dukart sušvirkščiama savanoriams, kurie savo pastebėjimus apie sveikatos būklę rašo į specialų žurnalą. Stebėjimas vyks aštuonis mėnesius. Nors tyrimas prasidėjo prieš kelias savaites, teigiama, kad savanorių surinkta pakankamai.

A.Laiškonis tikslaus tiriamųjų skaičiaus neatskleidžia, tačiau leidžia suprasti, kad jų gali būti maždaug šimtas.

Tarsi tiksinti bomba

"Vieni savanoriais ateina, nes nori dalyvauti moksle. Kiti nori apsisaugoti, nes žino, kad paukščių gripo proveržis tikrai bus. Vakcinos poveikis slūgsta, tačiau tie žmonės kažkokią apsaugą turės. Kol kas jokio šalutinio poveikio nepastebėta", – pasakojo profesorius.

Tuo pačiu metu ši vakcina yra bandoma daugiau nei dešimtyje šalių, nes skirtinguose kraštuose gyvena genetiškai skirtingi žmonės, todėl vakcinos poveikis gali skirtis.

A.Laiškonio teigimu, šiuolaikiniai skiepai – nekenksmingi. Skirtingai nei anksčiau, dabar vakcinos gaminamos ne iš viso viruso, o tik iš jo dalelės, kuri atsakinga už imunitetą.

"Paukščių gripas – tiksinti bomba, kuri tikrai sprogs", – įsitikinęs A.Laiškonis.

Išgelbės tik vakcinos

Azijoje atsiradęs virusas, šiame dešimtmetyje pasiekė Europą. Dėl jo mirė per 300 žmonių.

Kol kas viruso žmogus žmogui neperduoda, tačiau manoma, kad iki jo mutacijos liko nebe daug laiko. "Mikrobų mutacijos mes negalime sustabdyti, o šiam virusui žmogus neturi jokio atsparumo. Vienintelė viltis – vakcinavimas", – kalbėjo infektologas.

Lietuva, kaip ir visos kitos ES šalys yra parengusi pasiruošimo paukščių gripui planą. Jau žinoma, kaip, įvykus infekcijos proveržiui, kaip turėtų elgtis medikai, veiktų ligoninės, tačiau visiškai planui įgyvendinti trūksta pinigų. Kad gripas neišplistų, reikia paskiepyti trečdalį gyventojų.

Paukščių gripas

Virusas H5N1 – paukščių gripo sukėlėjas. Paplitimo židinys pirmą kartą aptiktas Pietryčių Azijoje, tačiau nuo 2005 m. virusas H5N1 aptinkamas ir Europoje.

Genetikai mano, kad jo mutavimas gali sukelti pasaulinę pandemiją, panašią į 1918–1919 m. gripo pandemiją (susirgimas vadintas – ispaniškuoju gripu) per kurią žuvo apie 20 mln. žmonių.

Britų ekspertų vertinimu dabartinė pandemija gali nusinešti apie – 1 mln. žmonių gyvybių. Viruso H5N1 epidemija 2003 m. atnešė milijardinius nuostolius daugeliui pasaulio valstybių Pietryčių Azijoje, Šiaurės Amerikos žemyne ir kitur.

Su epidemija kovojama naikinant visus paukščius keleto kilometrų spinduliu nuo pastebėto susirgimo vietos. Viruso sklaida priklauso nuo sezoniškumo, paukščių migracijų takų artumo bei kitų faktorių.

2006 m. vasario mėnesio viduryje virusas aptiktas Riūgeno saloje Baltijos jūroje, itin svarbiame paukščių migracijų taške Šiaurės–Vakarų Europai, o antroje pusėje paukščių gripas palietė ir Austriją, Vengriją.

Virusu apsikrėtę paukščiai būna apatiški, pašiauštomis plunksnomis, pamėlusia oda, laikosi atokiau, nelesa. Užkratas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su sergančių paukščių išskyromis, ypač fekalijomis. Mėšle virusas gali išgyventi iki 105 dienų, ypač esant didelei drėgmei ir žemai temperatūrai.

Pats virusas yra aktyvus nuo 70 laipsnių šilumos iki 30 laipsnių šalčio. Genetikai dar neaptiko mutavusių šio viruso formų.

Šaltinis: Vikipedija