„Ar pas jus neseniai vyko karas?“ – klausia kai kurie po Kauną pavaikščioję užsieniečiai, išvydę gausybę apleistų pastatų, kurių kasmet daugėja, o miesto valdžia iki šiol tik žodžiais kovojo su jų šeimininkais. Padėtis pasikeis, Seimui padidinus mokesčius apsileidusiems pastatų savininkams?

Stulbina užsieniečius

Svečiams iš užsienio ekskursiją po miestą surengusiems kauniečiams dažnai tenka raudonuoti iš gėdos, nes miesto centre apstu pastatų vaiduoklių. Kai kurie užsieniečiai net suabejoja savo istorinėmis žiniomis ir klausia, ar Lietuvoje, kaip Balkanuose, vyko pilietinis karas. Pastatų vaiduoklių netrūksta ir kituose mikrorajonuose.

Daugelis miesto griuvenų turi savininkus. Vieni jų, laukdami palankiausių nekilnojamojo turo kainų, jas pražiopsojo, todėl dabar vėl laukia pakilimo. Kiti neturi lėšų ar idėjų, ką daryti su įgytu turtu.

Seimo pavasario sesijoje su tokiais apsileidusiais šeimininkais bus siūloma kovoti didinant nekilnojamojo turto mokestį.

Pasak parlamentaro Jurgio Razmos, mokestį būtų galima didinti iki 6 proc. „Inicijuoti įstatymo pataisas paprašė Palangos valdžia, kuri negali priversti savininkų sutvarkyti griuvėsius gražiose gamtos vietose. Tokie apleisti statiniai ne tik kelia pavojų, bet ir yra piktžaizdės turistus siekiantiems pritraukti miestams“, – kalbėjo Seimo narys.

Kauno taryba anksčiau yra prašiusi šalies valdžios, kad būtų leidžiama padidinti nekilnojamojo turto mokestį neprižiūrintiems savo turto savininkams. Šiuo metu savivaldybė gali nustatyti nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Maksimalus 1 proc. tarifas taikomas 33 Kaune esantiems pastatams. Iš viso mieste priskaičiuojama per 100 apleistų statinių.

Pagaliau kils į mūšį?

Kauno valdžia ne pirmus metus dažniausiai tik žodžiais kovodavo su apleistų pastatų šeimininkais, dažnai pasitikėdama jų pažadais, kad jau artimiausiu metu vaiduokliai sulauks investuotojų ir bus sutvarkyti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis žadėjo, kad šiemet apleistų pastatų šeimininkams nebus nuolaidžiaujama. „Ypač kovosime su monolitiniais gigantais Karaliaus Mindaugo prospekte ir Kęstučio gatvėje, kuriuos valdo įmonės “Kauno arka„ ir “Britanika„. Aišku, neliks be dėmesio ir kiti objektai“, – tvirtino V.Molis.

„Kauno arka“ nuo 2010 m. Kauno miesto savivaldybei nesumokėjo beveik 30 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio. Dėl šios skolos, susikaupusių delspinigių ir bendrovės turto arešto savivaldybė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą.

„Imsimės ir kitų priemonių. Prie pastatų vaiduoklių pastatysime stendus su informacija, kas valdo tuos objektus“, – žadėjo V.Molis.

Esama nuomonės, kad reikėtų ne tik didinti mokesčius apsileidusiems savininkams, bet ir imtis efektyvesnės kovos taktikos.

„Pavyzdžiui, JAV įspėja savininkus net ir tada, jei šie reprezentacinėse vietose nenupjauna žolės. Jei įspėjimo nepaisoma, savivaldybė savo lėšomis pati atlieka tuos darbus, o paskui pateikia sąskaitą. Pas mus irgi būtų galima sutvarkyti statinius už savivaldybės lėšas ir išieškoti išlaidas iš savininko. Nemokumo atveju jis prarastų neprižiūrėtą ir savivaldybės sutvarkytą turtą“, – pavyzdį dėstė miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas.

Kelia rimtą pavojų

Apleisti statiniai ne tik darko miestą, bet ir kelia rimtą pavojų. Pernai Aleksote, Veiverių gatvėje, sugriuvo apleistas vilnietėms pensininkėms priklausantis namas. Griūdamos sienos sulamdė du automobilius.

Baisesnė nelaimė užpernai įvyko Kauno rajone, kai nuo audros apleistame statinyje pasislėpusius čekų keliautojus sužalojo pažirusios plytos, o vienas jų žuvo.

Kauno savivaldybė yra siūliusi apleistų ir keliančių pavojų pastatų savininkams didinti baudas nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų, tačiau Aplinkos ministerija į pasiūlymus nereagavo.

Antra vertus, praktika rodo, kad baudos dydis dar nėra išeitis – savininkai paprasčiausiai aptveria apleistą pastatą tvora ir formaliai ta teritorija laikoma kaip nekelianti pavojaus.

Parduoti nelengva

V.Molis pripažino, kad dar yra statinių, kurie priklauso ir savivaldybei. „Juos visus stengiamės privatizuoti“, – teigė jis.

Kauno savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys tvirtino, kad savivaldybės griuvėsių lieka vis mažiau. „Daugiausia problemų privatizuojant tokius objektus kyla, kai prie apleistų statinių reikia suformuoti detaliuosius planus, kitaip jų negalima parduoti. Tos procedūros ir kainuoja, ir ilgai užtrunka“, – sakė A.Slušnys.

Pasak jo, po privatizacijos statiniai, deja, ne visada atgimsta naujam gyvenimui. „Štai parduotas pastatas prie Istorinės prezidentūros, Šv.Gertrūdos gatvėje. Praėjo keleri metai, o realiai ten nieko nevyksta, tik dabar fasadas uždengtas žaliu tinklu“, – pasakojo A.Slušnys.

Mieste nemažai statinių, kurių šeimininkai nėra aiškūs. Juos būtų galima pripažinti bešeimininkiais ir parduoti, bet ši teisinė procedūra sudėtinga ir ilgai trunkanti. Paskui būtina suformuoti ir įregistruoti griuvėsių sklypą. Tai būtina daryti net ir tada, kai juos ketinama tik nugriauti.

Liūdnoji statistika

Šalyje esama apie 9 tūkst. apleistų statinių.

Apie 80 proc. apleistų statinių yra žemės ūkio paskirties.

Maždaug pusė visų pastatų neturi savininkų.

Kaune yra apie 100 pastatų vaiduoklių.

Komentaras

Audrys Karalius

Architektas

Kaunas yra tarsi gražuolis su išmuštais dantimis ir nusėtas mėlynių. Taip, yra nuostabių pastatų, bet tai tarsi architektūros perlai, neįpinti į jokį vientisą miesto audinį, nes stūkso tarp apleistų statinių. Tik Vilniaus gatvė išoriškai sutvarkyta, čia padaugėjo kavinių, ir tai sukėlė paauglišką džiūgavimą – esą Senamiestis atgimsta. Bet užtenka pažvelgti į šalutines gatveles, kiemus ir džiaugsmas greitai išgaruoja.