Kauniečiams šį šildymo sezoną šiluma nebrangs, o kitų didmiesčių gyventojai gaus dar labiau gąsdinančias sąskaitas.

Viena mažiausių Lietuvoje
Pagrindinė šilumos gamintoja Kaune – Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) artimiausią pusmetį neketina didinti šilumos kainos, kuri išlieka viena mažiausių Lietuvoje – 14,76 ct/kWh.

KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis sakė, kad bendrovė pasirengusi ir toliau palankiomis kainomis gaminti šilumą. Tai, kad mūsų žodžiai nėra tušti, įrodo ir faktas, kad per penkerius metus dėl mūsų taikytos stabilios šilumos kainos Kauno miesto gyventojai sutaupė apie 200 mln. litų. Manau, kad tai vertina ir šilumos pirkėja "Kauno energija", ir jos valdytoja savivaldybė, taip pat miesto šilumos vartotojai.

Kitur šiluma brangs

Kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose šilumos tiekėjai jau garsiai kalba apie tai, kad dėl brangstančių dujų šildymo kainos dar kils.

Vieni pirmųjų apie tai prabilo klaipėdiečiai. Miesto vartotojams šilumą tiekianti "Klaipėdos energija" jau pateikė visus skaičiavimus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) ir siekia, kad nuo kitų metų sausio šiluma brangtų nuo 20,57 ct/kWh net iki 25,8 ct/kWh.

Šiluma dar brangs ir Vilniuje. Sostinėje naujas šilumos tarifas gyventojams gali būti nustatytas dar šį šildymo sezoną – po dviejų mėnesių. Vilniečiai, matydami dujų kainų kilimą, su nerimu laukia šilumos kainos didėjimo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šį šildymo sezoną vidutinė šilumos savikaina Baltijos šalyse pasiekė 23 ct/kWh.

Kogeneracinių elektrinių nauda

Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas sakė, kad kauniečiams yra naudinga tai, jog miesto elektrinė su šiluma gamina ir elektrą. Vilnius ir Kaunas turi modernias, didelės galios kogeneracines elektrines. Kogeneracijos technologija leidžia pagaminti daugiau elektros energijos, ir, ją pardavus, atpiginti šilumą vartotojams.

"Vien tik šilumos gamyba vandens šildymo katilais tokio pranašumo neturi. Pavyzdžiui, "Šiaulių energija" gamina šilumą vien tik iš gamtinių dujų ir praktiškai neturi kogeneracinių įrenginių. Šilumos kaina Šiauliuose yra apie 10 proc. didesnė negu Kaune ir Vilniuje", – sakė R.Zabarauskas.

Tiek Vilniuje, tiek Kaune pagrindinis kuras yra gamtinės dujos. Vilniaus sistemoje nedidelę dalį – apie 12 proc. kuro – sudaro mazutas ir medžio skiedros. Šilumos gamybos kainos, kuriomis šiluma patiekiama į tinklą, abiejuose miestuose kol kas labai artimos – 14,69 ct/kWh Vilniuje ir 14,76 ct/kWh Kaune (be PVM).

Eksperto teigimu, šios kainos yra mažesnės už vien tik gamtinių dujų dedamąją šilumos gamybos savikainoje, kuri dabar sudaro apie 19 cento už kilovatvalandę. Tai įmanoma dėl to, kad su šiluma pagaminta elektra parduodama gerokai didesne kaina negu vien tik šiluma. Vilniuje ir Kaune pagamintai kogeneracinei elektrai 2009 m. nustatyta kaina yra 31–32 ct/kWh.

Katilinėse gamyba brangi

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidiumo narys Vykintas Šuksteris sakė, kad individualios katilinės negali gyventojams pagaminti pigesnės šilumos negu šiluminės elektrinės.

"Žmonės tegul nesiveržia atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos ir įsirengti mažesnius šildymo šaltinius, nes paskaičiavus visas išlaidas kaina bus tik didesnė", – tvirtina ekspertas V.Šuksteris.

Lietuvoje vėluojama didinti tarifus, todėl nuostolius patiria visos įmonės. Jeigu dujų kainos pradėtų mažėti, tai padėtų įmonėms atgauti skolas.

"Kaune ir Vilniuje yra pigiausia šiluma, nes elektrinės didžiausios. Jų technologija yra analogiška ir gamybos kainos yra žemiausios. Mažose elektrinėse dujų paskirstymas yra brangesnis negu didžiosiose, todėl ir gamybos kaina visada bus didesnė", – didžiųjų elektrinių privalumus vardija V.Šuksteris.

Kainą galima sumažinti

Galimybių sumažinti Kaune šildymo kainą vartotojams yra jau šiuo metu. Nors valdymo dedamoji dalis šilumos kainoje yra mažesnė negu kuro, bet mažinti kainą rezervų dar yra.

"Didelis privalumas, kai šilumos gamyba ir paskirstymas yra vienos stiprios ir galingos įmonės rankose. Šiuo metu "Kauno energijoje" reikia atlikti išsamią finansinę ir ekonominę vidinės veiklos analizę ir ieškoti rezervų. Atidavus šilumos gamybą ir paskirstymą į vienos įmonės rankas, būtų galima vykdyti restruktūrizaciją ir taip sumažėtų valdymo išlaidos", – teigia energetikos ekspertas V.Šuksteris.

Nauja elektrinė kauniečiams

Pagal KTE plėtros projektą Kaune numatyta statyti vieną moderniausių Rytų ir Vidurio Europoje šiluminių elektrinių. Jos galia siektų kelis šimtus megavatų. Elektrinė gamintų šilumą Kauno miesto vartotojams ir elektros energiją visos Lietuvos reikmėms. Nauja elektrinė taptų patikimu elektros energijos tiekėju po Ignalinos atominės elektrinės veiklos nutraukimo kitais metais.

Moderni, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti naujoji elektrinė vartos daug mažiau gamtinių dujų šilumos energijai gaminti nei dabartinė. Tai tiesiogiai pajus ir Kauno miesto gyventojai, gaudami mažesnes sąskaitas už šildymą.