Senovėje tikėta, kad žmogaus veidas – jo sielos atspindys. Šių dienų mokslininkai vis labiau su tuo sutinka. Pagal veidą žmonės sprendžia net apie gebėjimą grąžinti skolas.

Fizionomikos atgimimas

Viduramžiais tikėta, kad intelektas priklauso nuo kaktos aukščio. Tais laikais veido bruožų ir asmeninių savybių sąryšį nagrinėjo atskira mokslo šaka, vadinta fizionomika. XX a. pradžioje psichologai paneigė proto priklausomybę nuo išvaizdos, suabejota ir tai nagrinėjusio mokslo statusu.

Tačiau atsiranda vis daugiau įrodymų, kad veidas gali šį tą pasakyti apie žmogų. Tiesa, šiuolaikiniai tyrimai klostosi kitokia linkme: tiriama ne tai, kokias charakterio savybes atspindi veidas, bet kokius bruožus žmogui pagal jo veidą priskiria kiti asmenys ir su kuo tai susiję.

Pavyzdžiui, nustatyta, kad moterys pagal vyriškio veidą nusprendžia, ar jis tinkamas vienos nakties nuotykiui, ar galėtų būti ilgalaikis partneris. Manoma, kad toks sprendimas susijęs su vyriško hormono testosterono kiekiu, kurį išduoda veidas. Be to, pagal veidą sprendžiama apie polinkį į agresiją arba verslumo gebėjimus. Gražesni veidai dažnai siejami su didesnėmis pajamomis ir aukštesne socialine padėtimi.

Atrodo, kad iš žmogaus veido sprendžiama ir apie jo patikimumą. Teksaso (JAV) universiteto profesorius Jeffersonas Duarte'as veidą sieja su gebėjimu įvykdyti įsipareigojimus. Mokslininko atlikti tyrimai parodė, kad žmonės pagal kitų veidus dažnai sprendžia, ar pasiskolinę pinigų šie sugebės juos grąžinti.

Tyrė skolinimąsi internete

J.Duarte'as su komanda tyrė internautų bendruomenes, kurios buriasi tam, kad galėtų skolinti ar skolintis pinigų. Ši paslauga per pastaruosius metus išpopuliarėjo JAV, bankams itin sugriežtinus paskolų išdavimą.

Tokios svetainės kaip prosper.com, kurią ir tyrė mokslininkai, jungia skolintojus ir norinčius pasiskolinti. Skolintojai gali pasirinkti iš prašančių paskolos ir nuspręsti, kiek pinigų ir už kokias palūkanas jie suteiks. Pinigai skolinami iš esmės visai nepažįstamiems žmonėms, kurių skolintojai gyvenime nėra matę.

Tie, kuriems reikia pinigų, svetainėje turi nurodyti įvairius asmens duomenis, pavyzdžiui, savo finansinę padėtį, kredito istoriją, dabartinį darbą ir išsilavinimą. Tačiau mokslininkai nustatė, kad dažnai šios informacijos net neprireikia. Kam patikėti savo pinigus, žmonės nusprendžia pažiūrėję į kito veidą.

Nuomonės sutapo

J.Duarte'o komanda pasamdė 25 savanorius, kurie turėjo nurodyti potencialius paskolų gavėjus pagal jų nuotraukas, paimtas iš minėtos svetainės. Savanoriams reikėjo pagal 5 balų skalę įvertinti skolininkų patikimumą ir tikimybę, kad jie grąžins 100 JAV dolerių skolą. Be to, pagal fotografijas taip pat reikėjo nustatyti žmonių lytį, rasę, amžių, patrauklumą ir antsvorį.

Mokslininkų tikslas buvo dvejopas: nustatyti, ar esama fizionomika paremtų vertinimų ir, jei taip, ar jie turi įtakos priimant sprendimus. Iš viso ištirta beveik 7 tūkst. anketų paskoloms gauti, iš jų – 733 buvo patenkintos.

Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad patikimumo įvertinimas, kurį tyrimo dalyviai skyrė svetainės vartotojams, sutapo su oficialiais reitingais, nustatytais peržiūrėjus kredito istoriją. Be to, šis įvertis nekito net tada, kai dalyviams buvo pateikiamos įvairų rasių, patrauklumo ar amžiaus žmonių nuotraukos. Vadinasi, asmens patikimumas buvo vertinamas neatsižvelgiant į kitus jo bruožus.

Žmonės, kuriuos tyrimo dalyviai palaikė ne tokiais patikimais, ir svetainėje turėjo mažiau galimybių pasiskolinti. Tokiems vartotojams paskolos buvo siūlomos už vidutiniškai 1,82 procentinio punkto didesnes palūkanas negu patikimiems skolų prašytojams. Tad tiek tyrimo dalyviai, tiek svetainės vartotojai apie žmogaus patikimumą didžiąja dalimi spręsdavo pagal jo veidą.

Patikimumo bruožai

J.Duarte'as netyrė, kokie veido bruožai išduoda nepatikimą žmogų, tai bandė nustatyti kito tyrimo autoriai. Prinstono (JAV) universiteto psichologai Nikolaas N.Oosterhofas ir Alexas Todorovas, pasitelkę kompiuterių programas, sukūrė 300 žmonių veidų, kurie skyrėsi savo proporcijomis. Tyrimo dalyviai, peržvelgę juos, turėjo nustatyti kelias savybes: patrauklumą, protingumą, agresiją, laimingumą, patikimumą ir valdingumo laipsnį.

Nors kompiuteriu buvo sukurti veidai be emocijų, paaiškėjo, kad tam tikros emocijos tapatinamos su veido bruožais, o patikimumo laipsnis priklauso nuo to, kaip vertinama agresija ir laimė.

Pavyzdžiui, kuo žmogus atrodo laimingesnis, tuo jis laikomas patikimesniu, o kuo veidas agresyvesnis – tuo mažiau tokiu asmeniu pasitikima. Vertinant, ar žmogus patikimas, kur kas mažiau įtakos turėjo tai, ar jis buvo laikomas protingu ir gražiu. Kalbant apie veido bruožus, itin patikimo žmogaus burna yra U formos ir atrodo, lyg truputį šypsotųsi, jo akyse atsispindi nuostaba. O nepatikimu palaikyto žmogaus lūpų kampučiai nulinkę į apačią, jo antakių forma primena V raidę.

Mokslininkai padarė išvadą, kad tam tikra veido forma iš tiesų lemia tai, ką apie asmens patikimumą mano kiti. Šio tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad žmonės linkę gana greitai spręsti apie kitą asmenį pagal jo išvaizdą neatsižvelgdami į kitus faktus.

Reikia pabrėžti, kad tiek viena, tiek kita mokslininkų grupė tyrė, kaip suvokiamas žmogaus patikimumas. Jeigu asmuo vertinamas kaip nepatikimas, tai nebūtinai reiškia, kad jis nesugebės grąžinti skolos. Vis dėlto tokiems gali kilti sunkumų bandant pasiskolinti ir gali tekti labiau pasistengti norint įtikinti potencialius kreditų teikėjus.

O klausimas, ar tam tikri veido bruožai iš tiesų lemia tai, kad žmogus veikiausiai nepateisins kitų lūkesčių, lieka neatsakytas.

Diskusijos tęsiasi

Vos išvydę kitą, žmonės iš karto susidaro nuomonę apie daugybę jo charakterio savybių, kurios iš išorės nėra lengvai pastebimos. Per kelias sekundes nusprendžiama, ar sutiktas asmuo patikimas, ar jis linkęs į agresiją, bendravimą, kiek jis globėjiškas. Be to, pakeisti pirmam įspūdžiui prireikia daug laiko. Dar įdomiau tai, kad per eksperimentus skirtingi žmonės tuos pačius veidus vertina labai panašiai.

Be to, žmonės priimdami sprendimus dažnai remiasi išoriniu įspūdžiu. Pavyzdžiui, kompetentingi atrodantys politikai dažniau išrenkami į valstybės postus, o valdingai atrodantys direktoriai dažniau vadovauja pelningoms bendrovėms. Žmonės, kurių vaidai ramūs ir užjaučiantys, dažnai sutinkami sveikatos priežiūros srityje. Valdingai atrodantys kariškiai greičiau būna paaukštinti, o generolai, kurių žvilgsnis draugiškas, trumpiau eina pareigas. Švelnesnių veido bruožų vyrai dažniau išteisinami teisme, nors jiems gresia didesnė tikimybė būti apkaltintiems dėl neatsargumo.

Niekas tiksliai nežino, kodėl priimdami sprendimus žmonės remiasi kitų išvaizda. Manoma, kad pamatinės savybės, tokios kaip agresija, valdingumas ar patikimumas, buvo išmoktos iš veido atskirti per evoliuciją. Tačiau dar daugiau neaiškumo kelia tai, kad dažnai iš anksto priskirti bruožai vėliau pasitvirtina. Viena tai bandančių paaiškinti teorijų teigia, kad galop žmonės pradeda elgtis taip, ko iš jų tikimasi.

Veidas ir patikimumas

Tyrimą atlikę N.N.Oosterhofas ir A.Todorovas kompiuteriu sukūrė daugybę skirtingų bruožų veidų ir remdamiesi tyrimo dalyvių atsakymais, juos išdėstė pagal patikimumo vertinimą.

Jaunius Marinskas

"Nordea Bank Lietuvos" mažmeninės bankininkystės vadovas

Išduodant paskolą atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kurie gali būti apskaičiuoti. Tai pajamų dydis, kredito istorija, įkeičiamo turto vertė ir likvidumas. Sprendimas išduoti paskolą turi būti priimtas remiantis šiais kriterijais, o subjektyvumą stengiamės sumažinti iki minimumo. Iš savo darbo patirties neatsimenu atvejo, kad dėl subjektyvaus kriterijaus būtų atsisakyta duoti paskolą.

Aišku, kartais pasitaiko klientų, kurie sukelia įtarimą, pavyzdžiui, išsisukinėja nuo atsakymų į tam tikrus klausimus ar slepia informaciją, todėl juos tenka detaliau patikrinti. Patikrinus paaiškėja, kad jis turi kitų skolų, taip atsiranda objektyvūs kriterijai.

Palyginti Lietuvą su Vakarų šalimis, lietuviai turi labai neilgą kredito istoriją. Užsienyje asmeniniai bankininkai dažnai dirba ne tik su klientu, bet ir jo tėvais ar seneliais. Jie turi ne vieno žmogaus, o visos šeimos kredito istoriją, ilgą laiką kaupiamas duomenų bazes. Lietuvoje žengiami dar tik pirmieji žingsniai šioje srityje.

Žmonių, nesugebančių grąžinti paskolų, skaičius priklauso nuo rinkos ciklų. Šiuo metu tas skaičius po truputėlį didėja ir dabar siekia apie 2 proc. Prieš keletą metų jo beveik visai nebuvo, paskui jis pradėjo augti, o ekonominė padėtis lems, kad artimiausiu metu jis dar šiek tiek didės.