Ilgas pavardes slaviškomis priesagomis raitantys šalies piliečiai gali sutaupyti rašiklius ir laiką. Pavardė gali sutrumpėti maždaug penkiomis raidėmis ir suskambėti naujai.

Prisimindavo tik "š" raidę

Kauniečių architektų pora savo vardus profesinėje srityje pradės garsinti nuo nulio. Klientai juos pažįsta kaip Marių Šlančiauską ir Aurėją Leskauskaitę. Dabar jų dokumentuose nauji įrašai – Marius Šlančius, Aurėja Šlančė. "Persikrikštijo" ir metų bei trijų mėnesių duktė Bazilė. Ji buvo Šlančiauskaitė, dabar – Šlančiūtė.

Ši šeima – pirmoji Kaune, sumaniusi sutrumpinti savo pavardes po to, kai buvo išleistas teisingumo ministro įsakymas, leidžiantis tai daryti. Turėti trumpesnę pavardę, pašnekovų įsitikinimu, yra patogiau keliaujant, ir ne tik. Trumpesnę pavardę lengviau įsiminti.

Architektams svarbu, kad esami ar potencialūs klientai juos įsimintų ne vien iš veido. Dažnai žmonių prašomas antrą ar trečią kartą pakartoti savo pavardę, Marius nebuvo patenkintas. "Prisimindavo tik "š" raidę", – juokėsi kaunietis. Tad mintis keisti pavardę jam kirbėjo seniai.

"Žinoma, jei esi žvaigždė, gali išgarsinti bet kokią pavardę. Pavyzdžiui, Ščiogoliovaitės pavardė irgi nelengva, o dabar kitokia, rodos, jai ir netiktų", - svarstė Marius.

Sudėtingiau – pasikeisti dokumentus

Kita vertus, pakeitęs pavardę, Marius bus nežinomas seniesiems klientams. Tačiau architektas mano, kad, apmirus statyboms, žmonės šiaip ar taip primirš ankstesnius architektų darbus ir jų vardus.

Mariaus sutuoktinė Aurėja pasirinko dvi pavardės naujoves. Ji turi ne tik sutrumpintą pavardę, bet dar atsisakė tradicinės ištekėjusios moters pavardės galūnės "-ienė".

"Norėjosi trumpesnio varianto. Be to, man patinka, kad pavardė nenusako šeimyninės padėties", – kvatojo moteris, išsižadėjusi mergautinės pavardės. Tiesa jos vyrui naujoviškos pavardės galūnė panašesnė ne į lietuvišką, o latvišką.

Kaip į pavardės pakeitimą reaguos giminės, Marius nė nedrįso pagalvoti. Tačiau tėvai diplomatiškai pritarė sakydami: "Mes už progresą."

Norint atlikti pavardės trumpinimo procedūrą, tereikėjo nueiti į savivaldybės Civilinės metrikacijos biurą ir atnešti asmens dokumentus, santuokos liudijimą, dukters gimimo liudijimą ir parašyti prašymus. Ši procedūra šeimai nekainavo nė 150 litų. Tiesa, vėliau reikėjo mokėti už asmens dokumentų, vairuotojų pažymėjimų, banko kortelių keitimą.

Naujove pasinaudoji keturi

"Pavardės tikrai nesitrumpinčiau. Kam man būti Lukošiumi? Aš su savo pavarde atėjau į pasaulį, nejudinsiu savo vidinių laukų", – tvirtino Civilinės metrikacijos biuro vedėjo pavaduotojas Gediminas Lukoševičius, tvarkantis kauniečių pavardžių keitimo reikalus. Net ir ištekančios moterys, jo įsitikinimu, yra laisvos, gali pasilikti vien savo mergautinę pavardę arba prie mergautinės prisidurti ir vyro pavardę.

G.Lukoševičius informavo, kad po 2009 m. spalio 16 d., kai įsigaliojo leidimas trumpinti pavardes, iki dabar šia galimybe pasinaudojo keturi suaugę kauniečiai. Vaikų pavardė trumpinama kartu su tėvų, turint abiejų tėvų raštišką sutikimą, tad į šią statistiką neįeina.

Keisti pavardes buvo galima ir anksčiau. Tačiau, pasak G.Lukoševičiaus, jos buvo ne trumpinamos numetant priesagą, o keičiamos iš esmės. Pavyzdžiui, pasirenkant senelio ar prosenelio pavardę. Taip pat, pagal anksčiau įsigaliojusią tvarką, pavardę gali keisti moterys, kurios nori pasirinkti pavardės galūnę "-ė", nenusakančią, ar moteris yra ištekėjusi, ar ne. Pernai Kaune pavardes arba vardus pakeitė 166 piliečiai (neskaitant pavardes trumpinusių asmenų).

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Irena Smetonienė:

Pavardės trumpinimas ir lietuvinimas – du skirtingi dalykai. Vadinamasis pavardžių atlietuvinimo vajus buvo kilęs tarpukariu. Paskui didieji kalbininkai buvo nusivylę, kad sugalvojo pavardžių atlietuvinimo taisykles, nes tai nepavyko. Mat tada buvo bandoma pavardes išversti. Vietoje Smetonienė turėtų būti Grietinienė. Koks nors Žukauskas norėjo tapti Vabalu, o kitas – nenorėjo keisti pavardės.

Mūsų pavardžių susidarymo kelias kiek kitoks nei kitose šalyse. Pavardės kilmę galima sužinoti pavardžių žodyne. Nedidelė dalis pavardžių kilusios iš senųjų vardų. Likusios – pravardinės kilmės. Vienos yra lietuviškos, o kitos – skolintos. Be to, pavardės aplipo įvairiausiomis priesagomis. Kai kurias trumpąsias protėvių pavardžių formas dar galima rasti Bažnyčios knygose. Žmogus turi teisę užsirašyti trumpąją pavardės formą, ypač jeigu priesaga yra ne lietuviška, o slaviška. Tai – visi "-evičiai", "-auskai", "-ovičiai". Kalbininkų požiūriu, trumpinant pavardę galima numesti tik priesagą, o šaknis turi likti.

Dėl to norintis pavardę sutrumpinti žmogus gali likti nepatenkintas. Jei pavardės šaknis lietuviška, slavišką priesagą galima ne tik numesti, bet pakeisti lietuviška priesaga. Pavyzdžiui, Vaitkevičius gali tapti ne tik Vaitkumi, bet ir Vaitkaičiu arba Vaitkeliu. Žodyne būna ir neužfiksuotų trumpųjų pavardžių formų. Tai dažniausiai svetimos pavardės. Tokiu atveju bandomi įvairūs trumpinimo variantai. Galima numesti ir lietuvišką pavardės priesagą, tačiau norinčiųjų tai padaryti dar nepasitaikė. Praėjusių metų pabaigoje, kai tik buvo paskleista žinia apie galimybę trumpinti pavardes, interesantų buvo daug. Tačiau supratus, kad bet kaip ir bet kam pavardės nebus trumpinamos, kad šaknys nebus keičiamos, susidomėjimas atslūgo.

Norintiesiems trumpinti pavardę

Vadovaujantis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 11.12 punktu, kuris įsigaliojo 2009 m. spalio 16 d., iki šios dienos Lietuvoje pavardę susitrumpino 10 asmenų.

Trumpinti pavardę leidžiama, jeigu ji tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį variantą.

Dėl pavardės keitimo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą.

Reikia pateikti: nustatytos formos prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dokumentus, pagrindžiančius prašymą keisti pavardę, civilinės būklės aktų įrašų originalus.

Kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, Teisingumo ministerija prašo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

Už pavardės pakeitimą imamas 42 litų mokestis.