Daugiausia avarijų įvyksta nuotekų sistemoje. Tokį rezultatą pateikė avarinių gedimų analizę atlikusi pastatų priežiūros bendrovė „Mano būstas“, kurios avarinė tarnyba antradienį surengė specialias pratybas.

Avarijų statistika skiriasi

Siekdama operatyviau reaguoti į avarinius iškvietimus, didžiausia Lietuvoje pastatų priežiūros bendrovės „Mano būstas“ avarinė tarnyba surengė pratybas. Jų tikslas – avarinės tarnybos darbuotojams išmokti per kuo trumpesnį laiką nustatyti standartinius gedimus ir operatyviai juos pašalinti.

Kad galėtų standartizuoti avarinės tarnybos darbą, bendrovė atliko avarinių gedimų analizę. Paaiškėjo, kad daugiausia registruojama avarijų nuotekų, elektros, vandentiekio ir šildymo sistemose. Bet, kaip teigė avarinės tarnybos atstovai, skirtingais metų laikais avarijų statistika skiriasi.

Vasarą daugiausia avarijų fiksuojama nuotekų sistemoje (39 proc. visų avarijų), paskui elektros (31 proc.) ir vandentiekio (27 proc.) sistemose. Šaltuoju metų laiku nuotekų sistemoje avarijų skaičius sudaro 31 proc. visų avarijų, elektros sistemoje – 28 proc., vandentiekio – 22 proc. Prasidėjus šildymo laikotarpiui šildymo sistemų avarijos sudaro 19 proc. visų avarijų.

Randa sauskelnių ir agurkų

Pirmosios šiemet avarinės tarnybos pratybos buvo surengtos antradienį sostinės Perkūnkiemio g. 11 name. Jose dalyvavo trys avarinės tarnybos mobilieji ekipažai, kurie reagavo į tipines daugiabučių namų „avarijas“. Specialistai likvidavo gedimą name dingus elektros energijai, šalino susidariusį „kamštį“ nuotekų sistemoje, o namo laiptinėje sutaisė radiatorių, iš kurio lašėjo termofikacinis vanduo.

„Kamštis“ nuotekų sistemoje buvo skuduras. Bendrovės „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovo Gintaro Rabikio teigimu, tokie radiniai jų nebestebina.

„Gyventojai meta viską. Esame ištraukę ir sauskelnių, ir buitinių atliekų, pavyzdžiui, arbūzo žievių, raugintų agurkų. Tokie atvejai reikalauja daugiau pastangų mėginat likviduoti gedimą. Kartais elektrinio gyvatuko nebeužtenka. Gerai, jei galima prieiti prie to kanalizacijos vamzdžio, jį ardyti, išpjauti, kad būtų galima pašalinti visas tas šiukšles. Bet būna atvejų, kai reikia skaldyti grindis, atsikasti ir tik tada pasiekiamas kanalizacijos vamzdis. Yra buvę, kad tenka kasinėti, keisti vamzdynus lauke, o tai tikrai užtrunka, ir ne vieną dieną“, - pasakojo avarinės tarnybos vadovas.

Žiūrėkite, ką metate

G.Rabikis gyventojams patarė viena – pagalvoti, ką meta į kanalizacijos vamzdžius. Pasak jo, rūpintis derėtų ne tik savimi, bet ir pamąstyti apie kaimynus.

„Nemeskite jokių atliekų, kurios metamos į šiukšlių dėžes ir keliauja į konteinerius. Nemeskite jokių skudurų, sauskelnių, nieko, kas tikrai gali užkišti kanalizaciją!“ – įspėjo „Mano būsto“ avarinės tarnybos vadovas.

Pasak jo, riebalai kanalizacijos vamzdynui taip pat kenkia. Jais „apauga“ vamzdžių sienelės ir tada labai sunku tuos riebalus pašalinti. Taigi grynų riebalų į kanalizaciją pilti negalima!

G.Rabikio patarimu, kavos tirščius geriau pilti į klozetą nei į kriauklę, nes tai yra didesnis vamzdynas. Pildami tirščius į kriauklę rizikuojame užkimšti kriauklės sifoną, paskui mažesniu vamzdžiu jie gali pasiekti ir stovą.

O manantiems, kad avarinius gedimus gali likviduoti patys, avarinės tarnybos vadovas siūlo nerizikuoti ir geriau kviesti specialistus.

„Patys tvarkydami žmonės dažnai pridaro tik dar daugiau bėdos: pragręžia vamzdžius, užpila žemesniuose aukštuose gyvenančius kaimynus“, - sakė G.Rabikis.

Išvykdami užsukite vandenį

Vadovo tvirtinimu, pirmiausia tarnyba reaguoja į iškvietimus, kai niokojamas gyventojų turtas – užliejama. Lygindamas „avarijas“ naujos ir senos statybos namuose, G.Rabikis teigė, kad naujos statybos namuose jų būna daug mažiau. Senos statybos namų ir vamzdžių būklė prasta, ir vamzdžiai dažnai trūksta.

„Iš senos statybos namų gyventojų sulaukiame daug avarinių pranešimų, kurie labai skaudūs – užpilami žemiau gyvenantys kaimynai. Priežastis – trūksta žarnelės. Todėl labai norisi įspėti gyventojus: išvykdami atostogų ar tik savaitgaliui, nepamirškite uždaryti vandens padavimo į butą sklendžių. Taip apsisaugosite patys ir apsaugosite kaimynus. Jei žarnelė gofruota, o ne chromuota, tikrai didelė tikimybė, kad ji gali trūkti“, - aiškino tarnybos vadovas.

Gavę pranešimą avarinės tarnybos darbuotojai įvykio vietoje stengiasi atsirasti kuo greičiau, nusistatytas laikas – iki valandos, ne darbo valandomis – iki dviejų valandų. Siekdama skubiai likviduoti avarijas, „Mano būsto“ avarinė tarnyba pastaraisiais metais investavo į modernią techninę įrangą: atnaujino transporto parką, įsigijo specialios techninės įrangos sudėtingoms avarijoms nuotekų ir vandentiekio sistemose šalinti. O tarnybos ekipažų turima įranga sukomplektuota taip, kad visi reikalingiausi įrankiai ir detalės būtų po ranka ir netektų gaišti laiko vykstant jų pasiimti.