Kitąmet, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, bus surengta daugybė renginių, sulaukta užsienio svečių. Bet iš to pažirsiantys pinigai žvangės vien sostinėje, o regionams tradiciškai numatomas podukros statusas. Kaunas taip pat liks užribyje.

Istorinis įvykis

Kitų metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Per pirmininkavimo pusmetį Lietuvoje vyks apie 200 renginių, ES valstybių atstovai vyks pas mus ir posėdžiaus įvairiose darbo grupėse. Lietuva pirmininkavimui suplanavusi skirti apie 214 mln. litų.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktoriaus Remigijaus Motuzo, kitų šalių patirtis rodo, kad per pirmininkavimo pusmetį šalį aplanko apie 30 tūkst. žmonių – aukšto rango pareigūnų, diplomatų, ekspertų, žurnalistų ir verslininkų. Padaugėja turistų. „Ekonominės naudos, be abejo, sulauks viešbučių, restoranų verslas, turizmo sektorius, kultūros institucijos“, – įsitikinęs R.Motuzas.

Ekspertų skaičiavimu, dėl padidėjusio Lietuvos žinomumo šalies eksporto augimas 2012–2015 m. galėtų siekti apie 89 mln. litų, tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą – apie 149 mln. litų.

Kas nusigriebs grietinėlę?

Šalies valdžia dažnai mėgsta deklaruoti, kad siekia stiprinti regionus. Apie Kauno įtakos stiprinimą viešai yra pareiškęs ne vienas dabartinis ministras ir Seimo narys. Buvo garsiai ir viltingai žadėta į Kauną perkelti net kai kurias ministerijas.

Iš tikrųjų valdžios atstovams Lietuva prasideda ir baigiasi Vilniumi. Ne išimtis ir pirmininkavimo ES Tarybai pusmetis, kuris galėtų būti gaivaus oro gūsis Kauno ir kitų regionų verslui. vis dėlto dauguma renginių tradiciškai nutūps sostinėje.

„Siekiant racionaliai ir taupiai naudoti valstybės lėšas, aukščiausio lygio renginiai, kurių numatyta surengti per 20, vyks Vilniuje: Nacionalinėje dailės galerijoje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose“, – nepaneigė R.Motuzas.

Jis bandė guosti, kad dalį renginių organizuos nevyriausybinės organizacijos ir verslo struktūros, kurios galės kviesti svečius ir į kitus miestus.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis pasidalijo kitokia patirtimi Lietuvai rengiantis pirmininkavimo pusmečiui.

Gavo antausį

Vienas iš renginių, ES Tarybai pirmininkaujant Lietuvai, bus Europos įmonių ir inovacijų tinklo programos konferencija. Ji tradiciškai vyksta pirmininkaujančiose ES Tarybai šalyse. „Esame šio tinklo koordinatoriai Lietuvoje ir kitais metais pasiūlėme konferenciją surengti Kaune“, – pasakojo V.Šileikis.

Europos įmonių ir inovacijų tinklo programa daugiausia dėmesio skiria inovacijoms diegti nedidelėse įmonėse. Tinklas jungia 50 šalių, todėl į konferencijas susirenka ne tik visų ES, bet ir kitų valstybių atstovai: verslininkai, politikai, įvairių organizacijų nariai. Trijų dienų renginyje Lietuvoje dalyvaus apie 900 žmonių. „Kaunas turi visas sąlygas juos priimti, apnakvindinti, pamaitinti“, – įsitikinęs V.Šileikis.

Vis dėlto rūmai gavo antausį iš Ūkio ministerijos. Jos atstovai pareiškė, kad tai nėra nacionalinės svarbos renginys, o vidinis organizacijos reikalas, todėl šiam renginiui finansavimas nepriklausytų.

„Pirmininkavimo renginius iš dalies finansuoja Europos Komisija, bet kai mūsų valdžia pasako, kad tai vidinis organizacijos reikalas, tada jau sunku tikėtis ir europinių paramos lėšų“, – neslėpė apmaudo V.Šileikis.

Viltis – naujas biuras

Kauno savivaldybės Turizmo plėtros skyriaus vedėjas Romutis Navardauskas-Palaima mano, kad vilčių privilioti daugiau renginių į Kauną gali suteikti šiuo metu šalyje steigiamas Lietuvos konferencijų biuras.

„Jei bus nuspręsta, kad biuras įsikurs Kaune, tada bus ir daugiau vilčių pritraukti čia renginių, susijusių su šalies pirmininkavimu ES. Tikiuosi, mums pasiseks įrodyti, kad tokį biurą geriausiai būtų įkurti Kaune“, – vylėsi vedėjas.

Jis akcentavo, kad biuras padėtų plėtoti vadinamąjį konferencinį turizmą ir ateityje. „Tai viena iš daugiausiai pajamų duodanti turizmo sritis“, – aiškino R.Navardauskas-Palaima.

V.Šileikis mano, kad Kaune turėtų aktyviai reikštis ir kitos verslo struktūros, organizacijos. „Miesto valdžia galėtų inicijuoti jų susitikimą, koordinuoti jų žygius siekiant dalį renginių perkelti į Kauną“, – mano V.Šileikis.

Pajuto, kad mažėja turistų

Kauno miesto ir rajono vadovai atkreipė dėmesį, kad šalies valdžia diskriminuoja Kauno regioną ne tik planuodama pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį, bet ir oro skrydžių rinkoje. Vilniečiai, sumažinę oro uosto mokestį aviakompanijoms, pritraukė pigių skrydžių bendrovę „Wizz Air“, o tai paskatino „Ryanair“ pakilti į konkurencinę kovą ir dalį maršrutų iš Kauno permesti į sostinę.

V.Šileikis patvirtino, kad miesto verslininkai jau pajunta sumažėjusius turistų srautus. Viešbučių savininkai teigia, kad šią vasarą, lyginant su pernykšte, jų apimtys sumažėjo 10 proc.

Per 2009–2011 m. užsienio turistų gausėjo 30 proc. Pernai Kaune su nakvyne apsistojo 120,2 tūkst. turistų. Tai paskatino ir restoranų bei kavinių verslo plėtrą. Pernai šiai veiklai išduoti 278 nauji leidimai – 65 proc. daugiau nei užpernai. Iš viso Kaune veikia apie 1 000 kavinių, barų, restoranų.

„Ši viešbučių ir restoranų verslo plėtra buvo įmanoma dėl atvykstančių turistų gausėjimo. Todėl reikia susirūpinti, jei šalies valdžia ir toliau proteguos tik sostinės oro uostą, nesilaikys prieš dvejus metus patvirtintos strategijos: Vilniuje skatinti solidžių avikompanijų veiklą, o Kaune – pigių skrydžių“, – kalbėjo V.Šileikis.

Merai žeria argumentus

Susisiekimo ministerija neigia proteguojanti Vilniaus oro uostą ir žeria priekaištus kauniečiams, kad šie vėluoja mokėti rinkodaros įmokas Kauno oro uostui. Per 2010 – 2013 m. Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės turi sumokėti 4,7 mln. litų. Už šias lėšas pigių skrydžių aviakompanija „Ryanair“ savo interneto svetainėje ir leidiniuose pristato Kauno regioną.

Miesto ir rajono merai Andrius Kupčinskas ir Valerijus Makūnas tvirtina, kad jokių priekaištų iš Kauno oro uosto dėl mokėjimo grafiko neturi.

V.Makūnas taip pat primena, kad vis atidedamos aplenkiančio Karmėlavą kelio ir viaduko ties Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) statybos. „Kauno oro uostas, būsimas viešasis logistikos centras, Kauno LEZ yra visai šaliai svarbūs objektai, bet šalia gyvenančių žmonų gerove ir valstybiniais keliais esame verčiami rūpintis vieni“, – piktinosi Kauno rajono meras.

Komentaras

Rimantas Mikaitis

Kauno savivaldybės tarybos narys

Kaunas turi visas sąlygas priimti daug svečių ir tą potencialą būtina išnaudoti. Mums reikia patiems priminti apie save ir akcentuoti, kad ES Tarybai pirmininkauja Lietuva, o net tik Vilnius. Miesto valdžia turėtų pasitelkti verslo organizacijas ir kartu kalbėtis su centrine valdžia. Žinoma, tam reikia daug kantrybės. Bet „Žalgirio“ arenos pavyzdys parodė, kad įdėjus daug pastangų įmanoma viskas. Juk prieš Europos krepšinio čempionatą mums iš pradžių valdžia sostinėje sakė, kad duos pinigų Kauno halės rekonstrukcijai, ten surengsime pogrupių varžybas ir to užteks. Bet daug kalbantis, įrodinėjant sostinės politikams ir valdininkams pasiekėme, kad Kaune iškiltų puiki arena ir čia būtų surengtas čempionato finalas. Todėl užduotis pritraukti daugiau pirmininkavimo ES Tarybai periodo renginių man atrodo visai reali.