Vilniečiai jau kovo mėnesį gali tikėtis, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kaina bus pakoreguota. Ją skaičiuojant nebebus paisoma nuolat didėjančios dujų kainos, o orientuojamasi į pigesnį biokurą.

Atsižvelgs į biokurą

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bazinę šilumos kainą patvirtina penkmečiui. Pastarąjį kartą vilniečiams ji buvo patvirtinta dar 2004 m. vasarį.

Tad šiemet bazinė šilumos kaina bus naujai tvirtinama atsižvelgiant į kuro kainų pokytį, realizaciją, infliaciją. Komisijos Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas teigė, kad 2004 m. sostinės šilumos tiekėjai degino tik dujas, o biokurą naudojantis katilas prie Savanorių prospekto transporto žiedo esančioje katilinėje pradėjo veikti tik 2007 m.

"Skaičiuojant šilumos kainą pirmiausia nustatoma, kokį šilumos kiekį reikia pagaminti. Jeigu galimos kelios kuro rūšys tam kiekiui pagaminti, kainos skaičiuoklėje visuomet pirmenybė teikiama pigiausiai. Toks kainos skaičiavimo mechanizmas verčia įmones kaip galima daugiau naudoti pigesnio kuro, pasitelkti tam reikiamą įrangą. Prieš penkerius metus Vilniuje šilumai gaminti buvo deginamos tik dujos, todėl biokuras bazinėje kainoje nefigūravo. Atliekant naujus skaičiavimus, biokurą deginanti katilinė jau bus vertinama. Tiesa, bus atsižvelgta į tai, kad biokatilas keletą kartų bus užgesintas, remontuojamas, atliekami profilaktikos darbai", – aiškino A.Katinas.

Jis patikslino, kad bazinė šilumos kaina šiuo metu gali ir nepakisti. Mat bus atsižvelgta ir į didžiules investicijas. "Norėtųsi, kad kaina mažėtų, bet kaip bus iš tikrųjų, spėlioti sunku. Reikės įvertinti daug aplinkybių", – sakė A.Katinas.

Trūksta politinio sprendimo

Bendrovės "Vilniaus energija" komercijos direktorius Rimantas Germanas teigė, kad biokatilinė pagamina apie 9 proc. viso sostinei reikiamo šilumos kiekio. Jeigu būtų sparčiai renovuojami seni daugiabučiai, pasitelkiamos kitos alternatyvios kuro rūšys, šis kiekis išaugtų iki 40 proc.

"Buvo siūlymų bazinę šilumos kainą skaičiuoti atsižvelgiant tik į dujų kainą. Toks metodas tikrai verstų susimąstyti apie būtinybę kuo greičiau pasitelkti alternatyvą dujoms. Tačiau nuo tokios metodikos susilaikyta", – sakė R.Germanas.

Jis teigė, jog šilumos kainą sudaro išlaidos ir uždarbis. Prie kintančių išlaidų priskiriama kuro kaina, o prie nuolatinių – išlaidos remonto darbams, darbo užmokestis ir mokesčiai valstybei. Pastarosios išlaidos kilovatvalandės šilumos energijos kainoje sudaro tik 5 ct. Visą kitą kainos dalį sudaro kuro kaina.

Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad Vilniuje naudojant biokurą galima pagaminti net iki 80 proc. viso reikiamo šilumos kiekio. Tačiau tai įvyktų ne anksčiau kaip po dešimties metų. O švedai jau yra užsibrėžę tikslą nuo 2020 m. visiškai pereiti prie vietos kuro, nebeimportuoti gamtinių dujų šilumai gaminti. Dabar Švedijoje biokuras sudaro apie 60 proc. šilumai gaminti naudojamo kuro.

"Tam reikalingas politikų sprendimas. Kol jo nebus, bus tik teoriniai skaičiavimai", – sakė "Vilniaus energijos" atstovas R.Germanas.

Vilniuje veikianti biokatilinė kuro stygiaus nejaučia. Prieš keletą metų ši problema buvo kilusi. Tačiau atsiradus poreikiui, atsirado ir tokio kuro tiekėjų. R.Germanas vienu metu gavo kanadiečių pastabą, neva per mažai Lietuvoje deginama biokuro. Į tai vilnietis atsakė pašmaikštaudamas, jog neturime ką deginti. Kanadiečiai akimirksniu atsiuntė pasiūlymą tiekti biokurą. Jų siūlyta kaina buvo priimtina.

Kaina trečdaliu mažesnė

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu naudojant biokurą pagaminama tik apie 18 proc. visos Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Kol kas tik pačių šilumos gamintojų iniciatyva ir lėšomis kuriamas biokuro ūkis nesulaukė deramo valstybės dėmesio.

Asociacijos vadovo Vytauto Stasiūno teigimu, 1999–2008 m. biokuro ūkis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ar jų inicijuotų paramos fondų iš viso sulaukė vos 20 mln. litų. Per šį laikotarpį šilumos tiekimo įmonės skatinti, kad būtų naudojamas biokuras, skyrė per 192 mln. litų.

"Vietinio biokuro naudojimas svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės nuo importuojamų gamtinių dujų ir užtikrinant kuro tiekimo patikimumą, todėl vangi mūsų valstybės pozicija yra sunkiai suprantama", – apgailestavo V.Stasiūnas.

Jo teigimu, valstybė privalo aktyviau prisidėti prie alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro naudojimo plėtros: skatinti vietos kuru kūrenamų kogeneracinių jėgainių statybas, skatinti naudoti komunalines atliekas ir kitą vietos kurą, tinkamą šilumos ir elektros energijos gamybai.

"Biokuro naudojimas yra naudingas visais aspektais. Pigesnio už dujas biokuro ūkio plėtra leistų stabilizuoti šilumos kainų augimą, užtikrintų naujų darbo vietų kūrimą Lietuvoje ir ekologišką šilumos gamybą. O šiandien didžiuliai atsinaujinančio vietos kuro – šiaudų, miško, komunalinių atliekų – ištekliai be jokios naudos pūva miškuose ir sąvartynuose", – kalbėjo V.Stasiūnas.

Biokuras gerokai pigesnis

Apskaičiuota, kad šiuo metu šiluma kūrenant biokurą yra 28 proc. pigesnė už šilumą, gaminamą naudojant gamtines dujas. Vidutinė šilumos energijos kaina miestuose, naudojančiuose biokurą, yra apie 21,5 ct už kilovatvalandę, o kūrenant importuojamas gamtines dujas – apie 27,5 ct už kilovatvalandę.

Siūlo nenustatyti bazinės kainos

Savivaldybių asociacija siūlo formuojant šilumos kainą nenustatyti trejus–penkerius metus galiojančios bazinės kainos.

Asociacijos Seimui pateiktame rašte sakoma, kad dabar galiojanti kainodara leidžia visą pelną, susidariusį dėl bazinės kainos nustatymo netobulumo, nesidalijant su vartotojais pasiimti šilumos tiekėjams.

Asociacija piktinasi, kad į bazinę šilumos kainą įtraukiamos sąnaudos, susijusios su įmonės investicijomis, o dėl jų gauta nauda paliekama tik šilumininkams, nes bazinės kainos galiojimo laikotarpiu įmonei leidžiama pasilikti sutaupytas lėšas.

Teigiama, kad šilumos įmonei pradėjus naudoti ne dujas, o biokurą, dėl tokio pokyčio bazinė kaina nepakeičiama, nors biokuras yra kur kas pigesnis už dujas, ir gyventojai moka už šilumą, tarsi ji būtų pagaminta naudojant dujas.

Savivaldybių siūlymui atsisakyti bazinės šilumos kainos nepritaria Seimo Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka. Anot jo, bazinės kainos dalies nustatymas verčia šilumos įmones mažinti sąnaudas.

Jeigu šilumos tiekėjas patiria mažiau išlaidų, nei numatyta skaičiuojant bazinę kainą, vartotojas vis tiek moka šilumos kainą, kurioje įskaičiuotos didesnės negu realiai patiriamos sąnaudos.

BNS inf.