Poilsis prie Tapelių ežero tinkamiausias mėgstantiems natūralią aplinką ir besistengiantiems išvengti didžiulių žmonių minių. Tačiau viskuo teks iš anksto pasirūpinti patiems.

Pirma užduotis – surasti

Kelias Tapelių ežero link – Nemenčinės plentu važiuojant iš Antakalnio. Svarbiausia – nepražiopsoti už kelių kilometrų esančio posūkio į dešinę, kitaip netrukus jau atsidursite prie visai šalia esančio Šilo ežero. Aukštai iškabintas medžiaginis skelbimas praneša, kad iki Tapelių poilsiavietės liko 4 km, tačiau vėjas kartais susuka jį taip, kad suprasti, kas ten rašoma, vargiai įmanoma – lieka tik dairytis ko nors panašaus.

Važiuojantiems viešuoju transportu prie šio posūkio teks ir išlipti. Karačiūnų stotelėje sustoja 17 ir 39 maršruto autobusai, o toliau tenka pėdinti pėsčiomis arba laukti 39a maršruto autobuso. Automobilių vairuotojams patartina labai neįsibėgėti – kelias ne tik vingiuotas, bet ir labai duobėtas, todėl artėti prie išsvajoto vandens telkinio tenka ramiai.

Pastebėti poilsiavietę paprasčiausia iš sustatytų automobilių. Nors specialiai įrengtos asfaltuotos aikštelės nėra, laisvos vietos visai netoli ežero užtenka bent keliasdešimčiai automobilių. Laimingiausiems pavyksta juos palikti medžių pavėsyje.

Patogiausia Tapelių ežerą pasiekti dviračiu – takelis iki jo veda per mišką, todėl šiltą dieną galima susiorganizuoti malonų žygį. Tik atvažiavus reiks įsitaisyti taip, kad dviratį nuolat galėtumėte matyti ir jis nekliudytų aplinkiniams – jokių specialių vietų saugiai palikti dviračiams nėra.

Pramogas organizuoja patys

Atvykus į paplūdimį viskas priklauso nuo poilsiautojų fantazijos. Karštą vasaros dieną ežere pripučiama gumine valtimi plaukiojo vaikai, ant kranto būriavosi juos ir prie pat krante braidančius mažylius prižiūrinčios mamos, jaunimas šokinėjo nuo lieptelio į vandenį, kiti tiesiog maudėsi, deginosi ar plepėjo su draugais.

Nors akį traukia prie vandens pastatyta didelė raudona čiuožykla, niekieno neprižiūrima ji stovi nenaudojama. Mažesniesiems ji tinkama vietoj karstyklių: kai pabosta kiti žaidimai, vaikai bando užlipti į viršų, tačiau tokios išdaigos turi būti griežtai prižiūrimos vyresniųjų – aprūdijusi sena čiuožykla neatrodo saugi vieta žaisti.

Prie Tapelių ežero esančią poilsiavę vilniečiai sakė pasirinkę dėl patogios jiems vietos ir dėl to, kad čia mažiau žmonių. "Man čia patinka. Atrodo, kitose vietose per daug triukšmo, žmonių, o čia palyginti ramu, tai man ypač svarbu, nes atvažiuoju su vaikais", – pasakojo dieną prie ežero leidžianti Aistė. Tik, jos nuomone, budintys gelbėtojai čia tikrai praverstų – ežero dugnas labai nelygus, prastai plaukiantiems maudynės gali būti pavojingos, o besiturškiančių vaikų čia visuomet pilna.

Trūksta patogumų

Paplūdimys prie Tapelių ežero nedaug skiriasi nuo bet kurios kitos ežero pakrantės. Tik minėta apleista čiuožykla, kelios persirengimo kabinos ir aplūžinėjęs lieptelis įtikina, kad ši vieta skirta žmonių laisvalaikiui.

Nėra čia ne tik budinčių gelbėtojų, bet ir tualeto. Todėl poilsiautojai gamtinių reikalų atlikti eina į vandenį arba į mišką. Per mažai ir šiukšlių dėžių. Ežero apylinkės po karštesnių dienų atrodo nepavydėtinai – prie įvažos stovintis konteineris apauga kelis kartus už jį didesniu kalnu šiukšlių, kiti nepasivargina atnešti šiukšlių net iki čia ir palieka jas kur buvę.

"Aš ateinu čia todėl, kad gyvenu netoli – labai patogu. Viskas gerai – ir vanduo smagus, ir žmonių nelabai daug. Laiko pritrūksta, kitaip dažniau lankyčiausi. Tačiau tikrai trūksta ir tualeto, ir kokios kavinės ar baro. Norėtųsi ko nors užkąsti ar nusipirkti ledų", – šypsojosi prie vandens įsitaisiusi Diana Stefanovič.