Visą savaitgalį Vilniuje, Gedimino prospekte, vyko Tautų mugė. Joje, kaip visad, netrūko pramogų: čia suvažiavo tautinių bendrijų amatų ir kulinarijos meistrų, dainos ir šokio virtuozų.

Įtakos turėjo oras

Penktadienį prasidėjusios ir visą savaitgalį vykusios mugės lankytojų skaičių akivaizdžiai koregavo oras. Rudeniu dvelkiantis lietingas šeštadienis, matyt, šiek tiek išgąsdino vilniečius. Nors mugėje žmonių netrūko, Gedimino prospekto sausakimšu tądien tikrai vadinti negalėjai. Vis dėlto neišsigandę nesmarkaus lietaus, kad ir pasislėpę po skėčiais, vilniečiai šmirinėjo viena pagrindinių miesto gatvių.

Nors didžioji dalis renginių vyko šeštadienį, saulėtą sekmadienį nosį iš namų iškišo daugiau žmonių ir užsuko pažiūrėti, ką šįkart siūlo Gedimino prospekte įsikūrę amatų ir kulinarijos meistrai. Jų prekystaliai buvo nukloti įvairiausiais rankų darbo kūriniais: papuošalais, mezginiais, odos ir kailio dirbiniais. Kaip ir kiekvienoje mugėje, taip ir šioje buvo gausu skanėstų – meduolių, sausainių, riestainių, saldainių. Buvo prekiaujama ir rūkytais mėsos gaminiais, rūkyta žuvimi, sūriais, prieskoniais, alumi, gira.

Norintys pasistiprinti mugės svečiai buvo kviečiami užsukti į palapines, kuriose gaminami tautų nacionaliniai valgiai. Ten taip pat buvo galima sužinoti jų ruošimo subtilybes, susipažinti su receptūrų įvairove.

Grąžino skolą Gdanskui

Ši Tautų mugė nestokojo ir šventinio šurmulio. Visą savaitgalį koncertavo daugybė dainų ir šokių ansamblių, įvairių stilių muzikos grupių.

Tęsiant gražias Vilniaus ir Gdansko kultūrinių mainų tradicijas, šiomis dienomis mūsų sostinėje buvo pristatomos Gdansko kultūros dienos. Vilniaus kultūros dienos Lenkijos uostamiestyje vyksta jau nuo 2003-iųjų, o šį kartą vilniečiai ir miesto svečiai turėjo progą susipažinti su kaimynų kūryba.

Šventinėje programoje dalyvavo Gdansko miesto meno kolektyvai, koncertavo tautinių bendrijų – žydų, karaimų, totorių, lenkų, rusų, vokiečių ir lietuvių – atstovai, koncertinėje programoje pasirodė svečiai iš Graikijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Per mugę debiutavo jaunimo muzikos grupių festivalis "B-34,4". Būtent tiek kilometrų yra nuo Vilniaus iki Baltarusijos.

Kaimynai latviai ir lenkai mugėje turėjo savo atskiras ekspozicijų zonas. Šeštadienį vyko kepsnių kepimo konkursas – "Arvi" kalakutų fiesta. Joje dalyvavo penkios Vilniaus ir Kauno dvimiesčio komandos.

Uogienių festivalis

Pagal įvairių tautų senovines receptūras edukacinės programos dalyviai – kulinarijos paveldo meistrai – šeštadienio dieną Odminių skverelyje lankytojus vaišino skaniausiomis uogienėmis.

Didžiuliame – 500 litrų – katile buvo verdama rekordinė obuolienė. Jos maišyti buvo pasitelktas net ekskavatorius.

Ant prekystalių kiurksojo stiklainiukai su aviečių uogiene. Ne tik paprasta, bet ir pagardinta imbieru, obuoliais, šilauogėmis ir net mėtomis.

Uogienes verdanti ir jomis prekiaujanti Alma, paklausta, ko reikia, kad šeimininkė skaniai išvirtų uogienę, šypsodamasi sakė: "Reikia uogų, idėjos, kruopštumo, meilės ir laiko."

Ant visų prekystalių buvo matyti daugiausia avietės ir obuoliai. Kaip paaiškino pašnekovė, dabar ne tik obuolių, bet ir rudeninių aviečių metas.

Dideli ir maži mugės lankytojai galėjo ne tik paragauti uogienių, bet ir pasivaišinti šviežiomis sultimis.

Mieste – retro automobiliai

Šeštadienį Lukiškių aikštėje, kur dar prieš keletą dienų puikavosi legendinės britų grupės "The Beatles" nario Johno Lennono skulptūra, vyko senovinės autotechnikos ir mototechnikos paroda.

Smalsiems ir automobiliais besidomintiems miestiečiams galimybę išvysti kelias dešimtis senovinių eksponatų suteikė amerikietiškų automobilių klubas V8. Jo prezidentas Donatas Žukauskas sakė, kad ši paroda yra visiškas entuziazmo reikalas.

"Pagrindinis tikslas – Vilniaus patriotizmas. Dalyvaujame daugelyje renginių, kurie vyksta Lietuvoje, nes klubų labai daug, bet Vilniuje jau ketveri metai nieko nevyksta. Dėl to ir nusprendėme surengti šią automobilių parodą", – teigė pašnekovas.

Jis patikslino, kad tai ne tik automobilių paroda, bet ir visų Lietuvos automobilių klubų sezono uždarymas. "Bandome juos suvienyti, nes tarp klubų, kaip ir politikoje, vyksta įvairios intrigos, vieni pas kitus neatvažiuoja, kiti padaro ką nors savo ir pan. Mes – entuziastai. Tuos automobilius jau seniai turime, bet susivienijome į asociaciją ir dabar galime rengti tokius renginius", – sakė D.Žukauskas ir pridūrė, kad kiekvienas tokios technikos turėtojas suserga ta liga, tad mašinų turi ne po vieną.

Į parodą atvyko per 40 senovinių automobilių iš daugelio Lietuvos miestų, taip pat svečių iš šalių kaimynių, pavyzdžiui, iš Baltarusijos. Renginio iniciatorius paaiškino, kad tai nėra tik amerikietiškų automobilių suvažiavimas. Šioje parodoje dalyvavo visos senesnės nei trisdešimties metų mašinos.

Seniausias automobilis – 1930 m. fordas. Jį į parodą atitempė kita mašina. "Nors puikiai restauruotas, neatlaikė mūsų parado – perkaito", – šypsodamasis sakė pašnekovas.